RU EN

Vilniuje pradėjo veiklą Nepriklausomas žmogaus teisių centras

2014-02-04

Nuo vasario pradžios Vilniuje pradėjo veikti Nepriklausomas žmogaus teisių centras (NŽTC). Šio centro pagrindiniai tikslai- duomenų apie Lietuvoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus rinkimas ir su žmogaus teisių pažeidimais bei pilietinių laisvių pažeidimais susijusių procesų analizė, tuo pačiu rengiant ir įvairius įstatymų bei kitokių dokumentų projektus. Taip pat numatomas bendradarbiavimas su įvairiomis žmogaus teisių gynimo organizacijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, siekiant pažaboti masinius žmogaus teisių pažeidimus bei ksenofobijos apraiškas. O svarbiausia centro praktinės veiklos paskirtis-tai konkretus žmogaus teisių gynimas, padedant žmonėms, kurie susiduria su įvairiomis problemomis. Paprasti piliečiai dažnai neturi pakankamai lėšų pasisamdyti advokatus ir dėl to nukenčia jų interesai. Su teisinėmis problemomis dažnai susiduria ir aktyvūs visuomeninkai, kuriems dažnai keršijama dėl jų veiklos, jie visaip persekiojami.

Vasario 1 dieną įvyko šio centro atidarymas-konferencija. Šiame renginyje dalyvavo apie keturiasdešimt dalyvių. Tai pagrinde Lietuvoje aktyviai veikiantys visuomenininkai, žmogaus teisių gynėjai, advokatai, žurnalistai, į svečius atvykę žinomi Latvijos visuomenininkai. Renginio dalyviai atstovavo įvairias visuomenines, tautines organizacijos bei profsąjungas. 

Renginio pradžioje pasisakė žinomas visuomenininkas, Nepriklausomo žmogaus teisių centro direktorius Karlis Bilansas: ,,Lietuvoje yra paplitę masiniai žmogaus teisių pažeidimai. Paprasti piliečiai susiduria su daugeliu problemų, nes teisinės paslaugos yra brangios, ir jei susikerta paprastų piliečių ir įtakingų verslo magnatų ar valdžios struktūrą interesai, tai piliečiai dažnai pralaimi, nes negali pasisamdyti brangiai kainuojančių advokatų. Tad man abejones kelia visos toks kalbos apie laisvę ir teisinę valstybę. Man dideles abejones kelia ir pasisakymai apie neva laisvą ir suverenią Lietuvą.

Štai Konstitucinis teismas jau pareiškė, kad Europos Sąjungos įstatymai yra aukščiau už Lietuvos įstatymus. Neva būtinai turime leisti parduoti žemę užsieniečiams, nors virš 300 tūkstančių Lietuvos piliečių pasirašė už tai, kad būtų skelbiamas referendumas šiuo klausimu. Iškyla problema - kokia čia valstybė? Jei LR Konstitucija tėra antraeilis dokumentas prieš ES įstatymus? O kur tada laisvė? Gal mes jau valdomi iš Briuselio kabinetų?“.

O psichologas ir sociologas Rafaelis Muksinovas pabrėžė: ,,Lietuvoje yra dažnai pažeidžiamos etninių mažumų teisės, kurstoma ir rusofobija bei kitos ksenofobijos formos. Stengsimės ginti tuos žmones, kurių teisės pažeidžiamos, viešinti tuos neigiamus procesus, kurie vyksta Lietuvoje. Dalyvausime ir ESBO renginiuose, kurie vyksta kiekvieną rudenį Lenkijoje. Daug kas priklauso būtent nuo to, kiek sugebėsime susitelkti ir konkrečiai ginti žmogaus teisęs Lietuvoje“.

Žurnalistas G. Grabauskas teigė: ,,Šio centro atidarymas yra tikrai svarbus įvykis. Tokie centrai mūsų krašte labai reikalingi. Šiandieninėje Lietuvoje egzistuoja kelios pagrindinės su žmogaus teisių pažeidimais susiję problemos. 1.Didėja neofašizmo grėsmės (vis aktyviau veikia agresyvūs gatviniai neofašistai-visokie pankos, tyntos ir jų parankiniai) ir kabinetiniai neofašistai, tokie kaip ,,žymusis“ Zepelinus ir jo bendrai. 2.Plinta ksenofobijos apraiškos (rusofobija, polonofobija, antisemitizmas ir kitos ksenofobijos formos). Būtent ksenofobijos kurstymu stengiamasi skaldyti visuomenę. 3.Dažnai pažeidžiamos etninių mažumų teisės. Tai procesai susiję tiek su rusų mokyklomis, kai jos uždarinėjamos ar įvairiais būdais kenkiama jų veiklai. Tiek su tuo, kad kai kurie žmonės darbovietėse persekiojami etniniu pagrindu, yra visaip žeminami ar patiria grasinimus. O štai agresyvūs trukdymai neleisti pagrinde lenkų gyvenamose teritorijose rašyti gatvių pavadinimus ir antra kalba kertasi su tarptautinės teisės normomis. 4.Paminama žodžio laisvė. Pagal žodžio laisvės kriterijus Lietuva atsilieka ne tik nuo Prancūzijos, Balgijos, Švedijos bei kai kurių kitų taip vadinamų vakarietiškos demokratijos šalių, bet ir nuo kai kurių šio regiono kraštų; Rusijos, Lenkijos, Čekijos ir kitų taip vadinamų potarybinių šalių. 5.Dažnai pažeidžiamos darbo žmonių teisės ir pilietinės laisvės. Šioje srityje daugybė pažeidimų. Tai ir neteisėti atleidimai iš darbo, ir socialinių garantijų pažeidimai, ir tai, kad kylant kainoms bei mokesčiams Lietuvoje neindeksuojami atlyginimai. O pensijos Lietuvoje nekeliamos jau šešis metus“.

Svečias iš Latvijos, visuomenininkas, Europinių tyrimų instituto direktorius Aleksandras Gaponenko palinkėjo sėkmės NŽTC įkūrėjams ir pareiškė: ,, Ginant žmogaus teises labai svarbu kreiptis į tarptautines institucijas ir į įvairių šalių, tiek Vakarų kraštų, tiek Rytų kraštų vyriausybių atstovus. Kitas labai svarbus aspektas-Latvijos, Lietuvos ir Estijos visuomenininkai ir žmogaus teisių gynėjai turi glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus. Būtina kurti tokius specializuotus centrus, kaip šis Nepriklausomas žmogaus teisių centras. Mes Latvijoje turime didelę patirtį žmogaus teisių gynimo srityje. Gindami nepiliečių teises, įkūrėme ir Nepiliečių kongresą, kuris pripažįstamas ir įvairių tarptautinų organizacijų“.

Teisininkas J. Kovalskis pabrėžė, kad dabartinė santvarka Lietuvoje paremta melu ir klasta. Anot jo, dažnai tiesiog ciniškai meluojama, prieš nomenklatūrai neparankius asmenis vykdomi įvairūs išpuoliai, fabrikuojamos baudžiamosios bylos, rengiamos informacinės atakos, šmeižto kampanijos. Tad labai svarbu burtis drauge ir kovoti prieš šią melo bei klastos sistemą. Tam reikia ir pasirengimo, reikia šviestis, tobulintis. 

Politologas, visuomenininkas iš Latvijos Einaras Graudinis pareiškė, kad Baltijos kraštuose kylanti neofašizmo ir ksenofobijos banga tikrai grėsminga. Jis paminėjo ir konkrečius pagarsėjusius persekiojimų atvejus - A.Paleckio Lietuvoje, A. Zarenkovo Estijoje. O tai, kad naujoje Latvijos vyriausybėje tris ministrų portfelius gavo neofašistinės partijos atstovai, tikrai įrodo, kad grėsmingos neofašistinės jėgos stiprėja.

Psichologas, aktyvus visuomenininkas O. Gluchovas teigė, kad dauguma pasisakymų buvo labai konkretūs. Ir sakė: ,,Aš norėčiau iškelti platesnius ir kiek filosofinius klausimus-apie sankirtį tarp demokratijos (tai yra daugumos interesų) ir žmogaus teisių. Štai kad ir toks klausimas: ar galima kankinti įtariamą teroristą, žinant, kad jis gali pasakyti tiesą apie padedamas bombas? Šie klausimai svarbūs ir nevienareikšmiai“.

Įvyko ir kelių knygų pristatymai. Tame tarpe pristatyta ir knyga ,,Etniniai konfliktai Baltijos kraštuose“ (sudarytojas A. Gaponenko). Šios knygos leidimą inicijavo Europinių tyrimų institutas, į ją įtraukta daug straipsnių, kurių autoriai-Estijos, Latvijos ir Lietuvos visuomenininkai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai.

Po to renginio dalyviai žiūrėjo filmą apie Latvijai labai aktualią problemą, taip vadinamus nepiliečius, kurių Latvijoje yra virš 300 tūkstančių. Šie žmonės yra gimę Latvijoje ir gyvena joje jau po 40 ir daugiau metų. Arba yra atvykę į Latviją 1960-1985 metais ir jau daugelį metų čia gyvena. Tačiau jiems nesuteikiama Latvijos pilietybė, jie dažnai paniekinamai vadinami ,,negrais“, pastoviai pažeidžiamos jų pilietinės ir socialinės teisės, jie skurdinami ir žeminami. 

SLF infocentras