RU EN

Tautinių mažumų ir profesinių sajungų mitingas prie Lietuvos Vyriausybės rūmų

2015-10-18

2015-10-16 prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų Kudirkos aikštėje įvyko protesto akcija „Prieš neteisingą politiką socialinėje ir švietimo srityse”. Protesto akciją surengė darbo kolektyvų, profesinių sąjungų atstovai, švietimo, kultūros, socialinės apsaugos darbuotojai, taip pat tautinių mažumų mokyklų ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokinių tėvai. Piketuotojus palaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Į aikštę susirinko apie 4000 tūkstančius įvairaus amžiaus žmonių, daug jaunimo, išreikšti savo nepritarimą Lietuvos valdžios vykdomai diskriminacinei politikai socialinės apsaugos ir švietimo srityse.

Šis mitingas pratęsė įvairių Lietuvos socialinių grupių nesibaigiančių protesto akcijų virtinę prieš Lietuvos valdžios vykdomą antiliaudinę politiką, kuomet valdžios atstovai, pamynę savo tiesioginę konstitucinę pareigą tarnauti Lietuvos žmonėms, aktyviai aptarnauja išmtinai tik korumpuotus verslo struktūrų ir užsienio transnacionalinių korporacijų interesus ir savo neskaidriais sprendimais siekia sudaryti turtingiesiems sąlygas gauti kuo didesnį pelną darbininkų, skurdžiausių socialinių sluoksnių apiplėšimo būdu ir valdžios intensyviai stumiamo „socialinio modelio“ pagalba siekia atimti paskutines socialines garantijas ir teises iš darbo žmonių bei nacionalinių mažumų.

Kaip pareiškė LLRA frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė, tuo metu, kai Lietuvos dirbančiųjų padėtis vis labiau blogėja, šalies Vyriausybė nesiima jokių veiksmų padėčiai pagerinti. Pasak R. Tamašunienės, valdžia, užuot sprendusi realias dirbančiųjų problemas, kuria vis naujas problemas. „Vakar Seime buvo prastumtas naujas socialinis modelis, kuris buvo pateiktas Seimui nesuderinus su Trišale taryba ir neatsižvelgus į visus punktus, kurie buvo suderėti Trišalėje taryboje. Šis dokumentas dar labiau riboja darbuotojų teises. Nusivylęs jaunimas emigruoja, o mūsų valdžia dalija spalvotas skrajutes pabėgėliams, kurie net  karo akivaizdoje neišreiškia noro laikinai apsigyventi mūsų šalyje… Gėda Vyriausybei, kuri per visą kadenciją užsiima politikavimu ir bando žmonių kantrybę”, – pareiškė parlamentarė. „Piliečio balsas turi būti išgirstas. Profesinės sąjungos ir jų dalyvavimas priimant Vyriausybės sprendimus yra įtvirtintas mūsų šalies Konstitucijoje“, – sakė Seimo narė.

Apie esamą padėtį ikimokyklinio ugdymo įstaigose pasakojo Ivona Matveiko, Maišiagalos lopšelio-darželio direktorė. „Kantrybė jau baigia išsekti. Daugybę metų turėjome viltį, kad mūsų atlyginimai padidės. Žinoma, sulaukėme priedų prie atlyginimo, tačiau jie siekia vos kelis procentus. Valdžios klerkai, matyt, nepastebėjo, jog mūsų algos dydis tėra keliais eurais didesnis nei socialinė išmoka, siekianti 303 eurus, kai darželio auklėtoja uždirba 400 eurų“, – dėl prastos darbuotojų socialinės padėties apgailestavo Ivona Matveiko.

Vyriausybės paruoštą socialinės politikos modelį Seimo narė Irina Rozova pavadino „tramdomaisiais marškiniais“, kurie dirbantį žmogų padarys dar labiau priklausomu nuo darbdavio. Parlamentarė atkreipė susirinkusių dėmesį į tą aplinkybę, jog Lietuvos valdžia savo proteguojamu „socialiniu modeliu siekia tik darbdaviui naudingo tikslo, siekia sumažinti ir taip jau šiuo metu beteisio darbo santykių dalyvio darbininko teises iki nominalaus, formalaus lygio, perduodant visas teises darbdaviui, o darbuotojui paliekant tik pareigas dirbti nepakeliamomis darbo sąlygomis už minimalų darbo užmokestį - „Naujasis socialinis modelis reikalingas tam, kad darbdaviai turėtų daugiau teisių, nei darbuotojai“, – sakė Irina Rozova.

Teologijos mokslų daktaras Jan Gabriel Mincevič priminė senas ir valdžios ignoruojamas tautinių mažumų problemas, apie kurias tautinės mažumos nuolat kalba per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį jau daugiau nei 25 metai, tačiau valdžia šiems prašymams išlieka kurčia. Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad yra mažinamas finansavimas tautinių mažumų mokykloms, naujoji Vilniaus miesto valdančioji dauguma sudaro dirbtines kliūtys tautinėms mažumoms, kai vilkinama arba formaliais pagrindais nenorima akredituoti tautinių mažumų mokyklų sostinėje. Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos atvejį teologas netgi pavadino „nepilnamečių ir jų tėvų psichologiniu tvirkinimu“.

LLRA frakcijos Seime narys Zbignev Jedinski pažymėjo, kad Vyriausybės parengtas socialinis modelis yra didelė grėsmė dirbantiesiems. Jo nuomone, jeigu valdžia ir toliau eis pasirinktu keliu,  ateityje iš dirbančiųjų Lietuvoje liks tik Seimas, Vyriausybė, kariuomenė ir policija, o visi kiti pabėgs iš šalies. Seimo narys pažymėjo, kad net pabėgėliai nenori apsigyventi Lietuvoje.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas, LLRA frakcijos Seime narys Juzef Kvetkovskij kalbėjo apie Lietuvos tautinių mažumų švietimą. Jis pažymėjo, kad tautinė savimonė – viena iš didžiausių vertybių, kurią mūsų vaikai turi išlaikyti. O ją išlaikyti gali tik mokykla, kurioje dėstoma gimtąja kalba.

„Reikalaujame, kad Lietuvos tautinių mažumų mokykloms būtų priimtas Lietuvos tautinių mažumų mokyklų statusas. Reikalaujame, kad gimtoji kalba įgautų tinkamą statusą, kad gimtąja kalba būtų laikomi valstybiniai egzaminai, kad būtų įvestos gimtosios šalies istorijos pamokos“,– sakė Juzef Kvetkovskij.

Į protestuotojus kreipėsi ir LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemar Tomaševski. Jis padėkojo visiems, nepasiduodantiems bauginimams ir ginantiems tai, kas jiems svarbu – mokymąsi gimtąja kalba ir socialines teises, ir pareiškė , kad kad vakarykštis balsavimas Seime įrodė, kad mūsų šalies piliečiai neturi atramos parlamente. „Tai buvo gėdingas balsavimas”, – konstatavo LLRA lyderis.

„Naujasis Darbo kodeksas radikaliai apriboja darbuotojų teises. Mūsų šalies dirbantieji šiuo metu gauna mažiausius atlyginimus Europoje, turi mažiausias socialines garantijas. Blogesnė yra tik bulgarų situacija. Tuo tarpu Vyriausybė nieko nedaro siekdama pagerinti situaciją, o netgi ją blogina”, – nuogąstavo politikas.

„Šiandien mūsų visuomenėje vyrauja baimė. Net einant pagrindine Vilniaus gatve retai sutiksi besišypsantį žmogų. Žmonės gyvena vis sunkiau, o valdžia kalba apie tai, kaip sumokėti 800 eurų pabėgėliams, kaip padėti verslininkams, kad šie dar lengviau galėtų engti darbuotojus“, – opias problemas vardijo LLRA pirmininkas.

Jis pažymėjo, kad protesto akcija įvyko dieną, kurią prieš 37 metus šventasis Jonas Paulius II tapo popiežiumi. „Pirmieji žodžiai, kuriuos popiežius pasakė pirmojo vizito savo gimtinėje metu, buvo tokie: „Nebijokite! (…) Šiandien irgi nebijokime!“ – ragino Valdemar Tomaševski.

Europarlamentaras pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai negali gyventi blogiau nei kiti Europos gyventojai.

„Naujasis socialinis modelis prives prie to, kad dirbančiųjų teisės bus labiau apribotos. Tai yra nepriimtina! Labai iškalbingas faktas, kad niekas mūsų šalyje neišdrįsta ginti darbuotojų. Būtent tautinės mažumos – lenkai, baltarusiai, rusai – vienija lietuvius, kad bendromis jėgomis būtų galima apginti savo teises ir socialines garantijas“, – tautinių mažumų svarbą ginant visos šalies gyventojų interesus pabrėžė LLRA pirmininkas.

Protesto akcijos organizatoriai, švietimo bendruomenės atstovai bei profesinių sąjungų atstovai Vyriausybės kanclerio pirmajam pavduotojui Rimantui Vaitkui įteikė peticiją, kurioje išdėstyti piketuotojų reikalavimai.

Lietuvos valdžios reakcija į mitingo dalyvių reikalavimus

Vyriausybė atstovas išdėstė savo poziciją, kuri, laibai tikimės, yra tik jo asmeninė nekorektiška nuomonė, o ne Lietuvos Vyriausybės oficiali pozicija. R. Vaitkus pareiškė, kad „šis mitingas – yra tik populizmas“, kad tautinių mažumų aktualios problemos ir labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių teisių apribojimas Vyriausybės proteguojamu „socialiniu modeliu“ yra, jo nuomone, valdžios niekaip neliečianti „politinė akcija“, valdžios dėmesio net nevertas renginys, kurio metu išdėstytos problemos nėra net ... problemos. Nuolat mažėjantis tautinių mažumų mokyklų, darželių, etninės kultūros įstaigų skaičius, pagaliau nuolat mažėjantis tautinių mažumų atstovų statistinė dalis Lietuvos gyventojų bendrame skaičiuje yra , atstovo nuomone, natūralūs procesai, kurie nėra Vyriausybės politikos prioritetas. Lietuva ratifikavo 1995 metų vasario 1 d. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Lietuvoje įsigaliojo 2000-07-01, kuria įsipareigojo užtikrinti tautinių mažumų teisių apsaugą, garantuoti tautinių mažumų atstovams vystyti savo etninę kultūrą, švietimą, lygias teises su tautine dauguma ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai etniniu pagrindu, tačiau iki pat šiol Lietuvos Seimas nėra priėmęs Tautinių mažumų įstatymo.

Vyriausybė siekia bet kokia kaina stabilizuoti merdinčios ekonomikos nuosmūkį, ketina suteikti ekonomikos augimui impulsą, pritraukiant užsienio transnacionalinių korporacijų investicijas į vietinę ekonomiką ir tam mato vieną vienintelį kelią – liberalizuojant ekonomiką ir darbo santykius. Darbo žmogaus teisių apribojimas iki beteisio lygio, Vyriausybės nuomone, sudarys sąlygas užsienio turtuoliams gauti kuo didesnį pelną ir paskatins investuotojus savo lėšas investuoti Lietuvoje. Tai reiškia, dar didesnė darbuotojų sukuriamos pridėtinės vertės dalis bus valdžios atimama iš darbuotojo ir atiduodama pagal naująjį socialinį modelį turtuoliams, daugiausiai užsienio, tačiau ir vietiniai pinigų maišai gaus savo dalį. Ir , žinoma, tautos darbu sukurta pridėtinė vertė bus išvežama į užsienį, todėl tas žmogus bus apiplėšiamas jau kelintą kartą – pradžioje per socialinio modelio sukurtas nelygias darbo sutarties šalių sąlygas sumažinus darbo užmokestį iki minimumo, paskui dar ir savo sukurtą pridėtinę vertę atiduodant užsieniui.

Valdžios kontroliuojama žiniasklaida buvo atviresnė ir valdžios santūrią poziciją į mitingą ir jame iškeltus reikalavimus nušvietė nesidrovėdama, kaip visada su neslepiamu cinizmu ir tautinės nesantaikos kurstymo dvasioje. Valdžios propagandos ruporai mitingą pristatė, kaip Lietuvai priešiškų (?!) jėgų sambūrį ir „nepriklausomos“ žiniasklaidos atstovus labiau domino ne mitinge keliami pagrįsti ir teisėti darbo žmonių reikalavimai, kurie jau skamba visus metus ir kurių niekaip negali išgirsti valdantysis politinis elitas. Žurnalistus (?) labiau domino , kiek susirinko į mitingą dalyvių, kas finansavo mitingą, kadangi mitinge buvo pakankamai daug jaunų žmonių ir toks mitingo dalyvių amžius neatitinka oficialios žiniasklaidos taip mėgstamo stereotipo „prieš demokratiją kovoja tik asocialūs asmenys“ , jaunuoliai buvo prievartaujami nurodyti, kad jie į mitingą atvyko tik dėl to, kad jiems buvo grasinama (!!), na ir žinoma buvo intensyviai ieškoma , kaip visada, Maskvos rankos pėdsakų.

Tokios valdžios ir žiniasklaidos vieningos negražios pastangos diskredituoti LR Konstitucijoje įtvirtintas ir ginamas piliečių teises ir laisves – susirinkimų ir eisenų teisė, peticijų ir žodžio laisvė,nuomonių pliuralizmas, informacijos laisvė, - rodo valdžios bejėgiškumą ir nenorą dirbti konstruktyviai, ginti nacionalinius interesus, tarnauti tautai ir siekti visiems priimtino socialinio kompromiso.

Todėl Europos parlamento deputato V. Tomaševskio raginimas nebijoti, vienytis ir kovoti tampa jau ne vienos tautinės mažumos, o visos Lietuvos visuomenės neišvengiama būtinybe, kurią suvokti atėjo laikas kiekvienam Lietuvos piliečiui – tavo abejingumas valdžios savivalei šiandien, rytoj taps tavo asmeninių teisių pažeidimu.

Jonas Kovalskis