RU EN

Tarptautinėje konferencijoje svarstytos taikos ir politinio bei kultūrinio dialogo temos

2017-03-11

Kovo 2-4 dienomis Baltarusijos sostinėje Minske vyko konferencija ,,Integracija ar priešprieša. XX-XXI a. politiniai ir socialiniai procesai per žmogiškųjų santykių prizmę”. Šis renginys skirtas dabarties aktualijoms-kadangi pastarųjų kelių metų bėgyje Europoje regimi karinės isterijos kurstymo požymiai, plinta rusofobija, antisemitizmas ir kitos ksenofobijos formos, be to, Europoje plinta ir masiniai žmogaus teisių pažeidimai. Tai konkrečios problemos, tačiau faktiškai daug įvairių Europos kraštų-tiek Vakarų Europos, tiek rytinio Europos regiono kraštų gyventojų pasisako už taiką, už kultūrinius ir socialinius ryšius tarp įvairių šalių, už tai, jog būtina priešintis karinės isterijos plitimui. Aktualiame renginyje dalyvavo dvylikos šalių atstovai. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos kairiųjų organizacijų atstovai-G. Grabauskas, D.Šulcas, A. Kerikas, V. Švanys ir kt.

Žurnalistas, vienos iš kairiųjų organizacijų narys G. Grabauskas pristatė pranešimą ,,Fašizmas ir neofašizmas Lietuvoje. Nuo profašistinio Smetonos režimo iki atgimstančio XXI amžiaus fašizmo grėsmių”. Jo pirmoje dalyje pateikiami duomenys apie realias mūsų kraštui grėsmes ir tamsias antidemokratines tendencijas : ,,Dabarties Lietuvoje matomos konkrečios paralelės tarp Smetonos laikų, kai mūsų kraštą valdė profašistinis režimas ir dabarties tendencijų: kaip ir tuomet, šiandieninėje Lietuvoje vykdomos politinės represijos, paminama žodžio laisvė, atvirai veikia nuožmios neofašistų grupuotės, klesti rusofobija ir antisemitizmas. Tuomet buvo kilusi emigracijos banga, o dabartinė emigracija nepalyginamai didesnė ir kelianti žymias problemas. Be to, Lietuvoje vykdomas ginklų pirkimo vajus, perkant brangiai kainuojančius tankus, patrankas, šarvuočius bei kitą karinę tehniką-tai faktiškai Lietuvos biudžeto švaistymas ir Lietuvos darbo žmonių skurdinimas. Štai 2016 m. vasarą ginklų pirkimui iš biudžeto paskirta virš 500 milijonų eurų (tame tarpe šarvuočių pirkimui 400 milijonų eurų). Jei žvelgiame į lietuvišką fašizmo variantą tai būtina pažvelgti į jo ištakas. Jos prasideda nuo Lietuvą sukrėtusio baltojo teroro bangos (vykusios 1918-1920 m. Tuomet vykdytos masinės kairiųjų žudynės-sunaikintos ryškios asmenybės, kaip poetas V.Rekašius, pedagogai, rašytojai J. Smolskis ir E. Tičkus, vienas iš kareivių komiteto lyderių P. Mickeliūnas ir daugybė kitų patriotų) ir 1926 m.  gruodį įvykusios karinio perversmo, po kurio buvo sušaudyti LKP lyderiai-K. Požela ir trys jo bendražygiai, o daugybė kitų LKP narių, socialistų, profsąjungų lyderių buvo uždaryti į kalėjimus bei koncentracijos stovyklas, įvesta cenzūra“.

Mokslininkas, visuomenininkas iš pajūrio V. Švanys save pranešime ,,Pilietinė gynyba nuo skalūnų ,,aštuonkojo“. Kaip Lietuva apsiginė nuo ,,Ševron“ korporacijos grėsmių?”, išdėstė požiūrį, jog tiek korporacijų įsigalėjimo, tiek karo kurstymo šaknys yra konkrečiai susiję su visuomenės moraline būsena, su įvairių elito grupių interesais. ,,Lietuvoje ,,Ševron“ korporacija buvo pristabdyta. Gerai, jog piliečiai aktyviai priešinosi šiam monstrui. Bet noriu pabrėžti, kad norint turėti tvirtą pilietinį pamatą nuo tokių ,,aštuonkojų“ grėsmių, būtina remtis tikromis vertybėmis. Teisingumas, sąžinė, moralinės normos-tai turi būti visuomenėje vyraujančios savybės. Jei to nėra, ir jei elito gretose dominuoja ir nuosmukį skatina parazituojantys asmenys, klestintys daugumos piliečių sąskaita, tuomet tokia šalis degraduoja, formuojasi vertybinis, ekonominis nuosmukis, be to, tai palanki dirva ir karo kurstymui. Jei pritarsime kai kurių veikėjų požiūriui, jog žmogus tėra vartotojas, jam lemta turėti tik gyvuliškas savybes-gyventi pilką buitinį gyvenimą, daugintis, rietis tarpusavyje, -tai tokį rezultatą ir turėsime“-teigė V. Švanys.

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas D.Šulcas savo pranešime ,,Žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje. Monitoringas ir pagrindiniai pažeidimų tipai” teigė: ,,Padėtis žmogaus teisių srityje itin sudėtinga. Vyksta masiniai žmogaus teisių pažeidimai, regime vis daugiau politinių persekiojimų. A.Paleckio, A.Drižiaus, D. Raugalienės, J. Leko, S. Rakauskienės, R. Plungės, A. Boso, E. Satkevičiaus, J.Valiukėno  ir daug kitų piliečių atžvilgiu vykdyti grubūs žmogaus teisių pažeidimai, fabrikuojamos bylos. Pastaruoju metu vyksta atvirai politiniai teismo procesai-tai V. Lekstučio teismas, artimu metu prasidės G. Grabausko, Ž. Razmino, O. Titorenko teismai. Jau vyksta net žmogaus teisių gynėjų užpuolimai ir nužudymai, to pavyzdys-neseniai Radviliškio rajone įvykdytas aktyvaus žmogaus teisių gynėjo J. Vedeckio nužudymas. J. Vedeckis itin aktyviai gynė įvairių piliečių teises, kovojo su korumpuotais klanais, tame tarpe įtakingu Čepanonio klanu. Mes gynėme ir persekiojamą visuomenininkę, kovotoją prieš narkobiznio klanus S. Rakauskienę. Pavyko pasiekti, kad ji būtų paleista iš griežto režimo psichiatrijos ligoninės. Tačiau netrukus ji mirė, nes už grotų palaužta jos sveikata. Aš pats esu persekiojamas, prieš kurį laiką buvau įkalintas, du mėnesius praleidau kalėjime. Šiuo metu vėl esu teisiamas sufabrikuotoje byloje. Mums būtina rinkti duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus, ginti persekiojamus piliečius, studijuoti teisinę literatūrą. Turime pripažinto, jog ginkluoto karo grėsmės –tai itin aktuali tema. Tačiau jau ir dabar vyksta nepaskelbtas karas–elito grupių karas prieš savo piliečius”.

,,Mūsų tikslas, jog šiame forume aptartume galimybes siekti artimų kultūrinių bei ekonominių ryšių tarp įvairių Europos kraštų, jog bendrautume taikiai, civilizuotai, kad vyktų dialogas tarp Rytų ir Vakarų”-teigė viena iš konferencijos organizatorių, istorikė iš Rusijos O. Orlenko. Šiame forume dalyvavo daug patyrusių įvairių sričių specialistų–mokslininkas iš Prancūzijos V. Bove, mokslininkas ir visuomenės veikėjas iš Vokietijos D. Stratijevskis, Rusijos atstovai psichologė prof. M. Arsentjeva, istorikai prof. V. Kondrašinas, V. Simindejus, žmogaus teisių gynėjas V. Igrunovas, žurnalistas A.Babickis, žinomas Estijos žmogaus teisių gynėjas S.Seredenko, žurnalistas iš Latvijos J.Aleksejevas ir kiti mokslininkai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai. Vyko ir diskusijos, jose pasisakė A. Babickis, A. Kerikas, A.Mitrofanovas, S. Seredenko ir kiti konferencijos dalyviai. Forumas vyko draugiškoje atmosferoje. Aptarta ir tai, jog Baltarusijos sostinė yra viena iš optimalių tarptautinių forumų vietų.

Giedrius Grabauskas