RU EN

Su Pergale, Lietuva! Su Gegužės 9-ąją!

2012-05-07

Prieš 67 metus didvyriškoji Raudonoji Armija, dainos žodžiais tariant, “kilnaus įniršio bangoje” sutriuškino nacistinę Vokietiją ir gausius jos satelitus Europoje. Sveikiname su šia Didžiąją Pergalę visus gyvus šios Armijos karius, narsius tarybinius partizanus ir pasiaukojančius užfrontės darbuotojus. TSRS tautos per karą neteko 25 milijonų gyvybių…Amžina šlovė kritusiems kovoje už Lietuvos ir kitų šalių laisvę. 

Pasitelkusi planingos ekonomikos privalumus, didžiulius intelekto ir gamtinius resursus, tada dar nesuardytą tautų draugystę, TSRS prie Maskvos sulaikė, o prie Stalingrado ir Kursko perlaužė stuburą fašistinėms ordoms. Rytų fronte TSRS sumušė 70 procentų visų vokiečių divizijų. Antikomunistai gali šėlti kiek nori, tačiau TSRS komunistų partija buvo esminis šios Pergalės organizatorius, o komunistų partijos Europoje – pagrindinė patriotinės-antinacistinės rezistencijos jėga tuo metu, kai daugelis buržuazinių partijų puolė į kolaboravimo duobę. 

Didžiulį vaidmenį suvaidino tarybinis partizaninis judėjimas, sėjęs neviltį priešo gretose. Lietuvoje šiam judėjimui, kurio 70-metį švęsime po mėnesio, vadovavo LKP pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus. Tai buvo tikri, o ne menami partizanai, kovęsi ne su civiliais, kaip kai kas pokaryje, o su tuo metu antra pagal galingumą pasaulio kariuomenę. Amžina šlovė Marytei Melnikaitei ir kitiems tarybinio partizaninio judėjimo Lietuvoje didvyriams! 

Tačiau ne visi džiaugiasi šia Pergale. Dabartinė Lietuvos valdžia, kuri ideologiškai pozicionuoja save kaip miško brolių ir nacistinių kolaborantų LAF’ininkų ideologinė paveldėtoja, virkauja šią dieną apie tai, kad 1945 metų gegužės 9-oji neatnešė Lietuvai laisvės. Kaip ir jos pirmatakai LAF’ininkai, taip ir ši valdžia, matyt, pageidautų, kad laisvę Lietuvai būtų atnešusi nacistinė Vokietija. Nenuostabu, kad ši valdžia švenčia ne karo pabaigą, o jo pradžią – 1941 m. birželio 22-23-iąją, vadinamąją „sukilimą“ – nacių spectarnybų paruoštą diversiją, kurios metu prasidėjo masinės civilių žudynės Lietuvoje. 

Šiandieninėje Lietuvoje miško brolis gauna iki aštuonių kartų didesnę kompensaciją už karo veteraną. Argi tai ne pažeminimas didvyriams? Argi neturime keisti šios gėdingos situacijos? Ar galime taikstytis su tuo, kad nacių ir tarybinė simbolikos sulygintos, kad tarybinė uždrausta? Atskiras klausimas socialdemokratams, matuojantiems būsimos valdžios mundurą. Daugelis jūsų 50 metų nuoširdžiai arba konjunktūriškai sakėte prakilnias kalbas gegužės 9-osiomis Pergalės proga. Tai gal gavę valdžią ištaisysite šias kraupias neteisybes - ar vėl drebinsite kinkas juodašimtininkų konservatorių akivaizdoje? 

Karo metais Lietuvos teritorijoje naciai ir jų vietiniai talkininkai pražudė 700 000 gyvybių... Metodiškai žudė koncentracijos stovyklose, miškuose, aikštėse. Senelius, kūdikius – taip pat. Iš žmonių gamino muilą, odą, darė eksperimentus. Tokio masto ir intensyvumo žudynių Lietuva niekada nebuvo patyrusi. Tai - labai nepatogūs faktai daug kam Lietuvoje ir kai kuriose ES šalyse. Todėl neofašistinė propaganda meta visas pajėgas juodindama tarybinį laikotarpį, kad tik kas nors neprisimintų vietinių nacių pakalikų, kurių dalis virto “miško broliais ir laisvės kovotojais”, darbų. Kad tik niekas neprisimintų didvyriškos 16-osios Lietuviškosios šaulių divizijos, gausių tarybinių partizanų grupių, talentingų lietuvių karvedžių Motiekos, Macijausko, Žiburkaus, o taip pat rusų žemės sūnaus Černiachovskio, kuriam vadovaujant Raudonoji Armija išvarė iš sostinės Vilniaus nacistinius plėšikus, kad tik jaunimas nesužinotų, kad būtent po šios pergalės Lietuvos teritorija išaugo, kad Klaipėda ir jos kraštas atiteko Lietuvai, galų gale - kad tik šios Pergalės dėka Lietuva apskritai išliko! Kad tik jaunimas nepateiktų logiško klausimo – tai jeigu TSRS buvo tokia nevykusi, kaip sugebėjo ji laimėti prieš Vokietiją ir daugumą Europos šalių? Kaip tuomet sugebėjo LTSR ir TSRS per du-tris pokario metus atkurti prieškarinį ekonomikos lygį, kurį šiandieninė valdžą tik smukdyti tesugeba? 

Ne ten, ne pokario miškuose ieškokite didvyrių, ponai valdžioje. Ten neretai galite rasti tuos, kurių šeimininkai 1945 metų gegužės 9 d. pasirašė Kapituliacijos aktą. 

Didvyrių ieškokite š. m. gegužės 9 dieną 11:00 Vilniuje Antakalnio kapinėse – gyvų ir, deja, jau mirusiųjų. Kviečiame visus tą dieną ir tą valandą ateiti prie amžinosios ugnies. Su šeimomis, su gėlėmis. Su skausmo ir džiaugsmo ašaromis. 

Prisiminkime. Tam, kad neleistume stiprėjantiems neonaciams vėl atgimti. 

Socialistinio Liaudies Fronto Prezidiumas