RU EN

Reikalaujame liberalizuoti kapitalo santykius! SLF pranešimas spaudai

2012-05-24

A.Kubiliaus vyriausybė eilinį kartą siekia liberalizuoti darbo santykius. Siūloma 13 darbo valandų per dieną, 20 darbo dienų atostogų trukmė, sumažintos išeitinės išmokos, galimybė 65 metų darbuotojus atleisti dėl amžiaus. Numatomos ir kitos priemonės galutinai pavergiančios darbo žmogų. Ir visa tai vardan efektyvesnio verslo ir pelningesnio kapitalo.

Galima teigti, kad ši vyriausybė visiškai paruošė dirvą atšaukti dar XІX amžiaus pabaigoje klasiniuose proletariato mūšiuose iškovotą 8 valandų darbo dieną. Socialinę situaciją bandoma gražinti į pirminio kapitalo kaupimo stadiją, kai maksimalaus kapitalistinio pelno tikslais buvo plačiai išnaudojamas ne tik visiškai beteisių ir prislėgtų samdomųjų darbuotojų, bet ir vaikų darbas. Pasiteisinimas vis tas pats – neva ekonominės krizės sąlygomis darbo kodekso liberalizavimas būtų abipusiai naudingas veiksmas, verslininkai būtų daugiau suinteresuoti kurti naujas darbo vietas, o samdomi darbuotojai greičiau susilauktų minimalaus darbo užmokesčio padidinimo. 

Socialistinis Liaudies Frontas jau ankščiau yra atkreipęs visuomenės dėmesį į „išvirkštinę logiką“ aiškinant darbo ir kapitalo santykius, kuria vadovaujasi mūsų stambaus kapitalo atstovai ir jo interesus aptarnaujanti valdžia su visa armija parsidavusių „politologų ir ekonomistų“. Kalbos apie verslą ir jo kuriamas darbo vietas, tai mažų mažiausiai nesusipratimas. Kapitalizmo sąlygomis darbo priemonės ir ekonominiai svertai (kapitalas) yra privačiose rankose ir tai lemia, kad egzistuoja nedarbas - nes didžioji visuomenės dalis yra atskirta nuo darbo priemonių, ir yra "laisvi darbuotojai", kurie, kad išgyventų, yra priversti dažniausiai už minimalią algą vergauti darbdaviams. 

Kita vertus, ne verslas kuria darbo vietas, o pats darbas. Be darbo verslas bus tiesiog „negyvas“ kapitalas. Darbas prikelia kapitalą iš „mirusiųjų“. Darbas kurdamas kapitalistui pelną tuo pačiu kuria sau ir darbo vietas, nes tam tikra pelno dalis skiriama būtent verslo plėtrai. Kapitalas be darbo yra negyvas, neveikiantis reiškinys. Tik darbas gali jį atgyvinti

Taigi, darbas yra pirminis, o kapitalas antrinis dalykas. 

Jokie darbo santykių liberalizavimai neišspręs nedarbo problemos, nes tai yra sisteminė kapitalizmo problema. Vienintelis tikslas prastumti tokius pakeitimus - lengvesnė darbuotojų atleidimo procedūra, tiek dėl didesnio pelningumo, tiek norint lengviau susidoroti su bet kokiu darbuotoju priešinimuisi išnaudojimui bei blogoms darbo sąlygoms. 

Todėl vietoje darbo santykių liberalizavimo mes siūlome liberalizuoti kapitalo santykius ir socializuoti visą šalies ekonominį gyvenimą. 

Šiam tikslui:

-Vyriausybės nutarimu nustatyti maksimalią pelno ribą visų rūšių monopolininkams.

-Sudaryti sąlygas mažoms prekybos įmonėms steigtis ir išsilaikyti, ribojant oligopolinių prekybos tinklų veiklą bei skatinant mažas įmones kooperacijai.

-Įpareigoti stambius gamybininkus ir prekybininkus teikti deklaracijas, pagrindžiančias ketinimą didinti kainas.

-Nustatyti mažmeninėms prekybos įmonėms griežtus koncentracijos rinkoje apribojimus.

-Įstatymiškai įpareigoti privačių įmonių savininkus skirti didesnę pelno dalį socialinių – kultūrinių objektų išlaikymui, darbuotojų sveikatinimui bei jų savišvietai.

-Įvesti progresinę mokesčių sistemą, padidinti stambaus pelno mokesčio tarifą, sumažinti PVM ir GPM mokesčius bei padidinti akcizinį mokestį prabangos prekėms.

-Įstatymiškai ir valstybės kontroliuojamais veiksmais apsaugoti smulkų verslą nuo stambaus kapitalo diktato bei valdininkų savivalės, supaprastinti buhalterinę apskaitą šiame ekonomikos sektoriuje, skatinti kooperaciją.

-Priimti Darbo kodekso pataisas, kuriomis valstybei bei privačiam sektoriui priklausančiose įmonėse būtų įtvirtinta asmeninė, teisinė ir materialinė darbdavio atsakomybė už samdomųjų darbuotojų teisių pažeidimą bei už sąmoningą kliudymą profsąjungų veiklai.

-Padidinti iki ES vidurkio perskirstomąją BVP dalį, skiriamą socialinei saugai, medicinai, švietimui, kultūrai, teisėsaugai ir kitoms žmonių socialinėms reikmėms.

-Įteisinti 6 val. darbo dieną ir 1500 lt minimalią algą, įtvirtinti paprastesnes streiko paskelbimo procedūras.

-Grąžinti išvogtą valstybinį turtą, nacionalizuoti (suvalstybinti) strateginius, komunalinio ūkio objektus.

-Priimti valstybinio kainų reguliavimo įstatymą (arba atitinkamas įstatymines pataisas) žmogaus buitį apsprendžiančiuose sektoriuose: maistas, komunalinės paslaugos, energetika, transportas bei ryšiai.

-Kasmet objektyviai apskaičiuoti minimalų pragyvenimo lygį ir, atsižvelgiant į tai, indeksuoti visus piniginius išmokėjimus: atlyginimus, stipendijas, pensijas, pašalpas ir t.t.

-Įtvirtinti fiksuotas kainas kai kurioms prekėms, kurios skirtos pensininkams, vaikams bei ligoniams ir teisines nuobaudas valdininkams (iki turto konfiskavimo), laiku nesureagavusiems į tokios kainų politikos pažeidimus.

-Nacionalizuoti/socializuoti šalies finansinę sistemą, integruojant ją į Lietuvos Banką, kuris veiktų pagal ekonominio planavimo ir reguliavimo principus.

-Nustatyti aplinkos apsaugos socialinius principus ir apribojimus, sustiprinti ekologinių pažeidimų prevenciją bei ekologiškai nesaugaus verslo priežiūrą.

-Konstitucijoje įtvirtinti orientavimąsi į socialinį valstybės modelį ir socialinį teisingumą.

Ekonomika turi tarnauti ne ponams, o liaudžiai, darbo žmonėms!

SLF infocentras