RU EN

Pagerbtos Pirčiupių aukos

2017-06-04

1944 m. birželio 3 d. mūsų gimtąją žemę okupavę fašistiniai barbarai negailestingai susidorojo su Dzūkijoje esančio Pirčiupių kaimo gyventojais dėl jų ryšių su už laisvę kovojusiais tarybiniais Lietuvos partizanais, kurių netoliese, Rūdininkų girioje įsikūrusiam štabui, vadovavęs žymus LKP veikėjas, G. Zimanas: mat hitlerininkus papiktinęs aršus vietinių pasipriešinimas, daręs vokiečių kariuomenei tiek materialinius, tiek gyvybinius nuostolius.


Prieš civilius gyventojus nukreiptos baudžiamosios akcijos būta itin žiaurios. „Išgamos nužudė ir gyvus sudegino 119 žmonių. Aukų tarpe buvo 58 vyrai, iš jų 5 seneliai nuo 65 iki 90 metų, ir 61 moteris. Užtroškusių dūmuose ir sudegintųjų tarpe buvo 49 vaikai iki 15 metų, 14 vaikų iki 5 metų ir 4 kūdikiai. Iki pamatų fašistai sudegino 27 Pirčiupių kaimo sodybas“ (S. Sinkevičius. Pirčiupiai. V., 1977, p. 66).

Prisimindami jau 73 metų senumo įvykius, 2017 m. birželio 3 d. Pirčiupiuose lankėsi grupė istorinei tiesai neabejingų bendraminčių marksistų, Socialistinio Liaudies Fronto valdybos narių– padėtos gėlės prie paminklų Pirčiupių aukoms bei jų kapinėse, atsimenant tiek tragiškuosius karo ivykius, tiek didvyriškai prieš fašizmą, už Lietuvos socialinį ir nacionalinį išsivadavimą kovojusius tarybinius partizanus ir apskritai visoms tautoms išganingą Tarybų Sąjungos pergalės Didžiajame Tėvynės kare reikšmę.

SLF infocentras

 Pirciupiai-1_1