RU EN

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas Kėdainių socialistams

2016-02-10

LIETUVOS RESPUBUKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Biudžetine įstaiga, A. Vivulskio į. 11, LT-03610 Vilnius, tel. {8 5) 266 S176, (8 5) 266 8169, faks. (8 5) 266 4209, ei. p. posiĮgsociiim.lL http://wvrw.socinin.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515

Algimantui Kazlauskui                                     2015 05- 2 0   Nr. (13.4-51) SD -

Parko g. 12-19                                                {2015-04-30   Nr. K-731/03133-399

Akademija, Kėdainių raj.

DĖL PRAŠYMO

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos persiųstas Jūsų rastas, kuriame prašoma penkeriems metams neilginti pensijų skyrimo amžiaus, numatyti galimybę, kad darbdaviai ir valstybinės įstaigos be rimtos priežasties neturėtų teisės atleisti iš darbo sulaukusių 50 metų darbuotojų ir klausiama ar darbo birža gali išbraukti iš bedarbių sąrašų už tai, kad vyras įsigijo verslo liudijimą.

Informuojame, kad sprendimą didinti pensini amžių priėmė Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. birželio 9 d. priimdamas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21, 25, 33, 56, 57, 6? straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą Nr. 5G-1436. Pagal šį įstatymą Lietuvoje nuo 2012 m. sausio 1 d. pensinis amžius Lietuvoje buvo pradėtas didinti, kol jis pasieks 65 metus vyrams ir moterims. Taigi 2011 m. buvo priimtas teisės aktas, pagal kurį jau trejus metus Lietuvoje pensinis amžius didėja: šiais metais senatvės pensijos amžius vyrams yra 63 metai 2 mėnesiai, o moterims - 61 metai 4 mėnesiai. Sekančiais metais pensinis amžius atitinkamai vyrams bus dar 2 mėnesiais didesnis, t. y. 63 metai ir 4 mėnesiai, o moterims -4 mėnesiais didesnis, t. y. bus 61 metai 8 mėnesiai. Minėtu įstatymu nustatyta 65 metų pensinio amžiaus riba bus pasiekta 2026 metais.

Primename, kad sprendimas didinti pensinį amžių buvo priimtas atsižvelgiant į demografines prognozes (darbingo amžiaus asmenų skaičius lyginant su pagyvenusių asmenų skaičiumi 2060 metais bus 1,5 vietoj dabartinio santykio 4,4) ir vis mažesnei gyventojų daliai teksiančią vis didesnę išlaidų pensijoms dalį. Pensinio amžiaus liginimas yra pripažįstamas kaip vienas veiksmingiausių ir neginčytinų būdų siekti socialinio draudimo sistemų balanso ilgalaikėje perspektyvoje visoje Europos Sąjungoje, kadangi pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmė ilgėja. Sprendimus didinti pensinį amžių priėmė ne tik Lietuva, bet ir eilė kitų valstybių, pavyzdžiui, Estija, Latvija, Lenkija, Vokietija, Austrija, Ispanija, Čekija, Kroatija ir kt.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - Darbo kodeksas) įtvirtina visišką darbuotojo laisvę nutraukti darbo sutartį savo valia, reikalaujama tik laikytis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Tačiau darbdaviui tokia laisvė nėra suteikiama. Jis gali atleisti darbuotoją iš darbo tik esant svarbiai priežasčiai, laikydamasis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos bei nepažeisdamas darbuotojui nustatytų garantijų.

Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Minėto straipsnio 2 dalis nurodo, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant j tai, kad minėtoje dalyje neformuluojama svarbių priežasčių, dėl kurių galima nutraukti darbo sutartį apibrėžimo, tik nurodomi bendriausi tokių priežasčių požymiai, atsakyti į klausimą, ar tam tikros aplinkybės yra pakankamai svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį ar ne, galį tik teismas, visapusiškai įvertinęs konkrečios bylos, kai ginčijamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas, aplinkybes.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Darbo kodekso 129 straipsnio 3 dalyje išvardytos šešios aplinkybės, kurios negali būti laikomos teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius, ty. 1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu; 2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje; 3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus; 4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, ketinimas turėti vaiką (vaikų), santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir asociacijoms, išskyrus atvejus dėl asmens išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgtam į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas; 5) amžius; 6) nebuvimas "darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.

Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau - įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad bedarbis - nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad nedirbantis asmuo tai asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas: neturi darbo (darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių), nesiverčia individualia veikla, neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris, ar žemės ūkio veiklos subjektas.

Viceministras

Gintaras Klimavičius