RU EN

Lietuvos teisėjas yra atsakingas už „Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus“ bylose prieš Lietuvą

2014-08-02

Pagal slaptą informaciją, kuri pasiekė mūs iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, posėdžiai Strasbūre iš viso nevyksta vadinamame “Procedūroje raštu”, tiktai apie 30 (trisdešimt) bylos iš 185000 bylų bus nagrinėti Didžiosios Kolegijos viešame teismo posėdyje, o tai yra jau grūbus ir sistemingas Konvencijos šešto straipsnio pažeidimas („teisė į viešą teismo posėdį“). “Procedūra raštu” prasidėjo tiktai nuo lapkričio 1998 metų, “jų″ pagrindinimas: neturime laiko, kiekvieną bylą nagrinėti viešai.

Suprantama, kad neturi laiko, bet tada jie buvo įpareigoti, paskelbti Europos Žmogaus Teisių Teismo bankrotą, o ne, grubiai pažeidžiant Konvencijos šeštą straipsnį, labai gudriai išsigalvoti ir įvesti “Procedūrą raštu”.

Visi skundai ir laiškai Europos Žmogaus Teisių Teismui arba antros sekcijos pirmininkui p. Guido Raimondi bus pradžioje perduoti Lietuvos „teisės referentui“ M. Černiauskui, kuris bendrauja su teisėju-pranešėju, o tas yra būtent Egidijus Kūris, (asmuo, kuris buvo „ypatingai garbingo komunisto vardo vertas žmogus“, labai aktyvus ir įsitikinęs neteisėto okupacinio režimo šalininkas ir kolaborantas, komjaunimo veikėjas ir Lenino stipendiatas).

Jie apsvarstys, kokiu būdu galima manipuliuoti tam tikrą režimui „nemalonų“ skundą, nekontroliuojamai ir nebaudžiamai, nes jie turi teisinę imunitetą. „Apsvarstymu“ metu M. Černiauskas įteikia Kūriui savo „pasiūlymus“, o Kūris panaudos tokius „pasiūlymus“ savo „Europos Žmogaus Teisių Teismo“ sprendimo projekte. Tokia “Procedūra” paprastai reiškia, kad sekcijos pranešėjas – o pranešėjas yra visada atsakovės-valstybės teisėjas (antrojoje teismo sekcijoje tai yra būtent Egidijus Kūris, kurio tėvas Pranas Kūris („teisingumo „ministeris“ ir komunistų partijos Centralinio Komiteto narys) buvo vienas aukščiausių neteisėto okupacinio režimo kolaborantų) parengia ” Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo projektą”, po to (kartu su didele daugybe kitų ” Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų projektais”) perduos kitiems teisėjams į jų kambarį (neva „privačiam apsvarstymui“).

Šitas “perdavimas privačiam apsvarstymui“ – angliškai: „for deliberation in private)” reiškia, kad sekretorė stumia vagonėlį su gal 50 ar daugiau tokių pranešėjo parengtų ” Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu projektais” ir mes visą kruvą tokių „sprendimo projektų“ teisėjams ant darbo stalą. Ten po truputį gulės labai didelis “kalnas” tokių “projektų″. Aišku, kad teisėjai stums viską į šoną, nes jie turi pasiruošti 30 bylų nagrinėjimui viešame teismo posėdyje Didžiojoje Kolegijoje. O pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo reglamentą šitas “teisėjų nereagavimas į pranešėjo paruoštą projektą” turi būti įvertintas kaip sutikimas.

Tuo būdu pranešėjo projektas stebuklingai yra transformuotas į ” Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą”, nors kartais ir išimtinai teisėjai tikrai nagrinėja vieną ypatingą „projektą“ (tačiau ne bylą, tai yra esminis skirtumas), tai yra labai labai retas atvejis, kai vienas teisėjas yra kitos nuomonės, reiškia, kažkas pranešėjo „projekte“ jam – visiškai atsitiktinai -krito į akis kaip neįmanomas dalykas, tačiau 99.99 % įteiktų „projektų“ taps Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, nes teisėjai tikrai neturi laiko, patikrinti bylų turinį, reiškia, palyginti „projekto“ detalius su bylos turiniu. Dėl to, nors ant „Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo“ yra septyniu teisėju pavardės, tačiau neegzistuoja dokumentas su įvardintų teisėjų parašais, kadangi jie nieko nematė, nieko nepatikrino ir nieko nepasirašė …

Dėl to galima drąsiai teigti, kad Egidijus Kūris laukia Strasbūre kaip voras, pagaunantis visus iš Lietuvos atskrendančius vabzdžius savo tinkle.

Ryšium su tuo reikia pabrėžti, kad irgi buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, dabartine Lietuvos Konstitucinio teismo teisėja, Danutė Jočienė, pokalbyje su Jūrate Kiauniene 2009-8-4 d. Vilniuje įspėjo, kad „nereikia tikėtis teisingumą rąsti Strasbūre, jo ten nėra“.
Su tokia nuomone turime sutikti. „Procedūra raštu“ yra teisinė komedija.

Išvada:

Pradžioje reikia reikalauti, pranešėjo funkcijas perduoti nepriklausomam teisėjui iš Den Hago Tarptautinės Teisės Tribunolo, po to pakeisti teisėjus, kurie atstovauja valstybėms-atsakovėms Europos Žmogaus Teisių Teisme, žmogaus teisių gynimo ekspertais. Galu gale, arba išformuoti Europos Žmogaus Teisių Teismą visiškai kaip „de facto“ Valstybių-Atsakovų instrumentą arba paskirti valstybėms, kurios pakartotinai pažeidžia žmogaus teises – baudžiamuosius pinigus (angliškai: „punitive damages“), pavyzdžiui milijona eurų už kiekvieną žmogaus teisių pažeidimų atvėjį, tada praktiškai ir po truputį daugiau nebeatsitiktų jokių žmogaus teisių pažeidimų valstybėse.

Šaltinis: http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/2077/53/d,detalus/