RU EN

Kovo 11-ąją - sausio 16-osios dvasia

2013-03-12

Pranešimas spaudai 

Kovo 11 d. rytą Socialistinio Liaudies Fronto (SLF) atstovai dalyvavo valdžios surengtame mitinge prie Seimo kovo 11-osios proga. SLF dalyvavimo tikslas buvo parodyti, kad dabartinė valdžia tik apsimeta patriotine, o iš trikrųjų pagal jos veiksmus ji yra anti-patriotinė, anti-socialinė ir anti-liaudinė. Būtent SLF yra socialinė, liaudinė ir todėl tikroji patriotinė jėga. Šitai atsispindėjo plakatuose, kuriuos mitinge laikė SLF atstovai: „Signatarai, grąžinkite skurstančiai tautai rentas ir sklypus!“ „Valdžiažmogiai, grąžinkite savo tarybinius diplomus!“ „Mes atkursime teisingą ir nepriklausomą Lietuvą!“ „Darbo. Duonos. Teisingumo!“

Mitinge dalyvavo nemažai „megztųjų berečių“ vyriškos lyties, kurie netruko prisistatyti prie SLF. Neturintiems jokių teisinių ar sveiko proto argumetų, šiems asmenims beliko purkštauti. Kai kurie pabandė atimti SLF vėliavas ir plakatus, tačiau SLF atstovų nervai ir rankos pasirodė tvirtesnės. Tada „beretės“ pabandė atimti plakatus iš SLF moterų, iš dviejų atimti nepavyko, o iš vienos plakatas buvo atimtas. Policija įsikišo per vėlai, kai plakatas dingo minioje. 

Ypač aktyviai viešąją tvarką pažeidinėjo, plakatus darkė policijai ir SLF žinomas, savanoriu prisistatantis Kasparas Genzbigelis, kuris per beveik visus SLF pirmininko Algirdo Paleckio ir liudininkų teismus bandė daryti spaudimą teisėjams. Šis asmuo viename interviu prisipažino, kad 1988-1991 metais savo kaip savanorio veiksmus aktyviai derino su aukštais užsienio valstybės – JAV – pareigūnais, taigi, de facto veikė kaip užsienio valstybės agentas. Jis taip pat viešai pasisakė už „desovietizaciją apsivalant iš pagrindų, ir nebūtinai teisiniais metodais“. Manome ir veiksime, kad teisėsaugos organai atidžiau ištyrinėtų šitą asmenį, kol fašistiniai kėslai nevirto veiksmais. 

15:30 SLF surengė piketą Katedros aikštėje, kur nesankcionuotai būriavosi nacionalistai ir neonaciai, kasmet kovo 11 d. baubiantys „Lietuva – lietuviams“. Šiemet jiems atvirą palaikymą išreiškė ne tik nacionalistų įkvėpėjas Vytautas Landsbergis, bet ir jo stropi mokinė, tarybinio diplomo taip ir negrąžinusi „principingoji“ Dalia Grybauskaitė, o taip pat premjeras Algirdas Butkevičius. Grybauskaitė viešai pareiškė, kad šitų žmonių ji nenori vadinti „nacionalistais“, nes tai esantys „patriotai“. A. Butekvičius gi pareiškė, kad jeigu žmogus šaukia „Lietuva – lietuviams“ su geranoriška šypsena veide, tai smerkti jo nereikia, o jeigu su pikta mina – tai tada jau reikia. 

Tokioje tad atmosferoje SLF surengė piketą – vienintelė iš visų 45 Lietuvoje veikiančių politinių partijų. Nė viena kita partija ne tik kad neatėjo protestuoti, bet ir nepadarė jokio viešo pareiškimo. SLF plakatai pikete skelbė: „Fašizmui – ne!“ ir „Šalin nacius iš armijos!“ (12 neonacių tarnauja armijoje, tai nustatė žiniasklaida, bet krašto apsaugos vadovybė tai iki šiol toleruoja.) A. Paleckis interviu piketo metu pareiškė: „Mes esame už Lietuvą, už jos laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau mes prieš šūkį „Lietuva - lietuviams!“. Lietuvoje gyvena ir kitos tautos. Kaip patiks lietuviams, emigravusiems į Angliją, jeigu ten įsivyraus principas „Anglija – anglams“? 

Gedimino pr. pradžioje antinacistinį piketą surengė ir asociacijos „Lietuva be nacizmo“ aktyvistai. „Lietuva – Lietuvos piliečiams“ bei „Šiandien rudos eisenos – rytoj dujų kameros“ buvo skelbiama šios organizacijos plakatuose.

Šiemet nacionalistų ir neonacių minia buvo didesnė nei pernai visu tūkstančiu, tai yra siekė 3000, kas Lietuvos masteliais yra nemažai. Kita vertus, joje apsijungė labai skirtingos grupuotės, neturinčios vieningos organizacijos, partijos ir lyderio, būta ir ideologinių skirtumų. Dalyvavo ir centro-kairės save įvardinančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ deputatas Petras Gražulis, ir neonacis Mindaugas Murza su grupe žmonių, skinhedai, sporto fanai, tautiniai chorai, delegacijos iš Lietuvos regionų. 

Minia, vedama signatarų, nutarė nepaisyti miesto valdžios draudimo ir pražygiavo centriniu Gedimino prospektu. (Kaip žinia, prieš kelias savaites miesto savivaldybė priėmė sprendimą leisti rengti Gedimino prospekte tik oficialius renginius, kuriuos organizuos tik valstybinės institucijos.) 

Pagrįstai iš visų pusių pasigirdo kritika, kad režimas paverčia Lietuvą policine valstybe, kas iš esmės yra dėsningas periferinio kapitalizmo šalies reiškinys. Policijos kovo 11 dieną buvo visur, oficialios ir perrengtos, su kameromis, arkliais, šunimis, lazdomis, šautuvais ir paruoštomis dujomis. Viskas labai priminė 2009 metų sausio 16-osios dvasią, kai valdžiažmogių režimas sušaudė žmonių mitingą prie Seimo, tik šįkart neprieita prie finalinio - atviros fizinės jėgos – akto. 

Istorijos ironija, o gal ir dėsnis yra tai, kad nacionalistų ir neonacių maršo smaigalyje žygiavo keli kovo 11-osios aktos signatarai. Šie žmonės 1990 metais skelbė Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją, o praėjus 23 metams jų pačių pagimdytas policinis biurokratinis ir plutokratinis režimas nebeleidžia jiems viešai pasidžiaugti jų pačių švente. 

Iš esmės nebelieka pačio šventės subjekto – nepriklausomos valstybės. De facto ir de jure „elitas“ Lietuvos nepriklausomybę jau pardavė tarptautinėms korporacijos ir institucijoms, tokioms kaip NATO ir ES, kurios teisės aktai jau yra viršesni už Lietuvos. 

Kita istorijos ironija yra ta, kad sprendžiant iš vangaus žmonių dalyvavimo kovo 11-osios renginiuose, daugelis žmonių vargu ar asocijuoja savo gerbūvį su kovo 11-ąją. Daugeliui po 1990-ųjų kovo 11-osios jų gerbūvis ėmė sparčiai kristi. 

Ar ne todėl kovo 11-oji ima vis labiau priminti sausio 16-ąja? 

SLF Infoncentras