RU EN

Juvenalinė justicija - grėsmė Lietuvos ateičiai

2013-07-15

Socialistinio Liaudies Fronto pareiškimas

Yra gerai žinoma tiesa: vaikai - mūsų ateitis. Kokie Lietuvos vaikai, kaip jie auklėjami ir mokami, tokia ir mūsų šalies ateitis. Šiandien į Lietuvą ateina nauja grėsminga iniciatyva - juvenalinė justicija (t.y. skirta nepilnamečiams).

Siekiant įgyvendinti jos normas Lietuvos Seime svarstomos atitinkamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Prisidengiant kilniu tikslu – „kova prieš smurtą prieš vaikus“, siekiama suteikti vaikams juridiškai ir administraciškai užtikrintą teisę paduoti į teismą savo tėvus, auklėtojus, pedagogus ir kitus suaugusius. Tuo pačiu iš esmės siekiama įteisinti savavališką valstybinį kišimosi į šeimyninį gyvenimą bei perorientuoti visą šeimos politiką į vaikų teisių prioritetą.

Vaikų teisė kaip juvenalinės justicijos šerdis yra neseniai atsiradusi naujovė. Visose Vakarų šalyse įvedinėjant „vaikų teises“ oficialiai kalbama, kad tuo siekiama saugoti vaikų sveikatą, pagerinti jų gyvenimo sąlygas ir suteikti daugiau galimybių tobulėti. Tačiau susipažinus su tomis teisėmis ir jų saugojimo būdais iš arčiau, matyti visai kiti dalykai.

Pagal vaiko pareiškimą teismas gali bausti motiną arba tėvą. Atimti vaiką. Ir tokią praktiką kai kurie Seimo nariai nori įdiegti pas mus, kaip visuomet, tvirtindami, kad vaikus reikia ginti nuo smurto. Kokio smurto? Draudimo valgyti rankomis, žiūrėti pornografinius filmus, skaityti savižudybių instrukcijas, rūkyti, gerti, vartoti narkotikus?

Pagal juvenalinės justicijos doktriną, bausdami vaikus už vienokį ar kitokį nederamą elgesį, tėvai, kurie iš tiesų nori, kad jų vaikas išaugtų padorus ir kultūringas, faktiškai tampa nusikaltėliais. Užtat vaikams linkusiems į asocialų elgesį Juvenalinė justicija atveria visas galimybes ir dar labiau sustiprina jų psichinę deformaciją. O ir normaliems vaikams, nelinkusiems aikštytis, suteikimas teisės teistis su suaugusiais, darytų itin negatyvų poveikį. Dėl liberaliosios žiniasklaidos įtakos suaugusiųjų autoritetas vaikų akyse jau ir taip gana menkas. Kai kuriuose paauglių žurnaluose netgi įvestos specialios rubrikos, kur vaikai instruktuojami, kaip sužlugdyti pamokas mokyklose, kaip išvesti iš kantrybės tėvus, pensininkus, dėstytojus.

Įgyvendinus siūlomas pataisas, tėvai ir pedagogai neteks bet kokių poveikio priemonių, kurių trumpalaikis taikymas vaiko elgesio korekcijos tikslais nesukelia jokios žalos jo pozityviajai raidai. Ne tik auklėjimas, bet ir mokymas tokiu būdu būtų sunaikinamas labai sparčiai. Šiuo atveju kalbama būtent apie kultūrinį, dorovinį auklėjimą – ne apie tuos šeimų ir mokyklų marginalus ir piktadarius, kurie gali kankinti savo vaikus arba juos tvirkinti. Pastariesiems viskas numatyta Baudžiamajame kodekse. Kalbame apie šeimas ir vaikų auklėjimo įstaigas, kuriose vyksta normalus auklėjimas. Štai šis dalykas juvenalinės justicijos dėka ir pasidaro neįmanomas. 

Juvenalinės justicijos šalininkai ir propaguotojai teigia, kad „atėjo laikas pakeisti pasenusias vaikų auklėjimo tradicijas“. „Pasenusiomis“ tradicijomis laikomos visos vaikų auginimo ir auklėjimo tradicijos, kuriomis remiasi normali šeima. Taip pat pasenęs dalykas pasirodo ir tai, kad kiekvienam vaikui reikalinga suaugusiųjų globa ir priežiūra. Suaugusieji esą riboja vaiko laisves; tėvai, mokykla kaip tik įmanydami saugo vaikus nuo blogio, netikrų vertybių, blogos kompanijos, narkotikų, ištvirkimo ir panašiai. O tai, anot „juvenalų“, yra labai blogai ir nešiuolaikiška. Tvirtinama, kad ir pati tradicinė šeima yra beviltiškai pasenęs dalykas ir turi būti įstatymiškai sulyginta su kitomis šiuolaikinėmis šeimos formomis (pavyzdžiui, vienos lyties asmenų šeima). Todėl reikalaujama, kad vaikai būtų auklėjami ne šeimoje, o „auklėjimo bendrijose“, klubuose, vaikų organizacijose, kad jie turėtu galimybę rinktis vadinamąją “socialinę lytį” ir panašiai. 

Daugmaž akivaizdus juvenalinės justicijos tikslas - įvaryti baimę tėvams, kad jie bet kuriuo metu gali prarasti savo vaiką. Kai tokia baimė kabo it Damoklo kardas virš galvos, bet kurie tėvai tampa lengvai valdomi, baikštūs, paklusnūs. 

Kitas tikslas - padaryti iš mūsų vaikų konkurencingą „žmogiškąjį kapitalą“. Pagal dabartinių ideologų dievinamos rinkos ekonomikos kanonus, į ateities žmogų žiūrima ne kaip į visapusiškai išsilavinusį visuomenės narį, ne kaip į savitikslį, o kaip į pridetinės vertės “kaliką”, kaip į priemonę krauti pelną savo šeimininkui. 

Taigi, juvenalinė justicija visiškai “įsipaišo” į bendra dabatinio globalinio kapitalizmo kontekstą, kur net vaikai tampa preke ir kapitalo resursais. Iš vaikų daromas didžiulis biznis, į kurį įtraukta dalis valdžios struktūrų ir žiniasklaidos.

Mūsų nuomone, realizuota panašaus pobūdžio įstatyminė praktika ne tik grubiai pažeistų keletą Lietuvos Konstitucijos straipsnių ir įstatymuose įtvirtintas tėvų bei žmogaus teises, bet ir sugriautų tradicines šeimos vertybes, sukeltų rimtą grėsmę demografiniam šalies saugumui ir valstybes suverenitetui. Juvenalinės justicijos technologija - tai šeimos instituto griovimo technologija, kuri sudaro galimybę atimti vaikus iš tradicinių šeimų ir perduoti juos netradicinėms arba kažkieno "globojamiems" vaikų namams. Visiškai nepriimtina, mūsų požiūriu, kai atskiros mažumos ir grupės ar pasaulio galingieji diktuoja savo valią daugumai. 

Pabaigai pažymėtinas svarbus faktas: neseniai už minėtas juvenalines temas atsakingas Prancūzijos ministras pripažino, kad pusė vaikų (kalbama apie dešimtis tūkstančių), kuriuos per pastarąjį dešimtmetį Prancūzijoje atėmė iš tėvų "justicijos" pretekstu, buvo atimti be pagrindo... 

Todėl Socialistinis Liaudies Frontas primygtinai siūlo atsisakyti tolimesnio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei kai kurių kitų susijusių teisinių aktų pataisų svarstymo Lietuvos Seime be gilios ir išsamios visuomeninės diskusijos juvenalinės justicijos ir apskritai - šeimos, lyčių - tema. 

Kišimasis į šeimų reikalus tų šeimų neatsiklausus, neišsiaiškinus jų nuomonės, neatlikus išsamios visuomeninės nuomonės ir tradicijų analizės yra itin nedemokratinis ir atsiduodantis totalitarizmu veiksmas. 

Tik surengus plačią visuomeninę diskusiją, o po jos - galbūt ir referendumą - šeimos, lyčių sampratos ir juvenalinės justicijos temomis - visuomenė ir jos rinkti atstovai galėtų priimti optimalius juridinius sprendimus minėtomis temomis. 

SLF infocentras