RU EN

ES pripažino Baltijos šalių išmirimą

2015-08-18

Baltijos šalių išmirimas – tai faktas, kurį patvirtina oficialūs Europos Sąjungos šaltiniai. Latvija ir Lietuva nuolat įeina į europietiškų autsaiderių skaičių pagal visus socialiai-demografinius parametrus, be to pagal didžiausio gyventojų mirtingumo skaičių jie lenkia net krizinę Graikiją, nusileidžia tik Bulgarijai. Tačiau apie graikišką katastrofą dabar kalba visas pasaulis, tada kai Latvija ir Lietuva miršta su Pabaltyjiniu susivaldymu ir atsargumu, stengiantis dėl savo mirties neatkreipti Europos kolegų dėmesio.

Eurostat, oficiali Europos Sąjungos statistinė tarnyba, paskelbė ataskaitą apie demografinę situaciją Europos Sąjungoje pagal esamą 2015 sausio mėnesio padėtį. Remiantis Eurostato ataskaita, per pereitus metus ES gyventojų padaugėjo bendrai vienu milijonu žmonių ir pasiekė 508,2 milijonus.

Dalinai, gyventojų prieaugis praeitais metais buvo stebimas pirmiausiai pačiose turtingiausiose šalyse Vakarų ir Šiaurės Europoje. Taip, absoliučiu demografiniu lyderiu ES tapo Liuksenburgas: pagal statistikos tarnybą, gyventojų skaičiaus prieaugis ten sudarė 23,9 % tūkstančiui gyventojų. Po Liuksenburgo seka Švedija, Malta ir Austrija.

Europos lyderiu pagal gyventojų netekimą tapo paskutiniais metais „chroniškai sergantys“ pietų europiečiai – Kipras ir Graikija. Paskui juos su nedideliu atsilikimu eina Latvija ir Lietuva. Uždarant antilyderių troika - Latvija, joje gyventojų sumažėjo 7,7 % tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje – 7,6%. Baltijos šalys taip pat randasi ES šalių antireitingo viršūnėje, kurioje mirtingumas viršija gimstamumą. Pagal patį didžiausią bendrą mirtingumą aukščiau Latvijos ir Lietuvos yra tik Bulgarija: 2014 metais ten sudarė 15,1 % tūkstančiui gyventojų, kai Latvijoje 14,3 %, o Lietuvoje 13,7 %. Mirtingumas Latvijoje ir Lietuvoje viršija gimstamumą 3,4 % - visoje Europos Sąjungoje blogesni gyventojų netekimo rodikliai tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. Krizinėje Graikijoje apie katastrofinę padėtį, kurią dabar kalbama visame pasaulyje, natūralus gyventojų neteikimas žymiai mažesnis, nei Baltijos šalyse.

Išverčiant iš statistikos kalbos tie skaičiai reiškia, kad Latvija ir Lietuva išmiršta, ir esamas faktas jau užfiksuotas oficialiose ES tarnybose.

Tik Pabaltijo politikai, skirtingai nuo rėkiančių apie savo problemas graikų, žūtbūt mėgina išlaikyti ramų veidą ir padaryti viską kas tik įmanoma, kad plati vakarų bendruomenė nesutelktu dėmesio dėl apverktinos šių šalių padėties.

Įaugęs per dešimtmečius į kraują įprotis pūsti miglą į akis nepaleidžia: jokiu būdu negalima kalbėti apie problemas ir prašyti pagalbos pas ES, kaip tai daro graikai, Pabaltijys vis dar – etalonas, vis dar – sektinas pavyzdys, tegu net latviai su lietuviais išmiršta greičiau, nei tie patys graikai. Svarbiausia, kad apie tai nesužinotu tie, kam reikia įteigti, kad Pabaltijys – tai sektinas pavyzdys.

Optimalus variantas Pabaltijo vadovybei toks: tegu dauguma paprastų europiečių išvis nežino, kas tai yra Latvia ir Lithuania, ir kur jos randasi, o specializuota mažuma (europietiški politikai, Briuselio funkcionieriai, žurnalistai, ekonomistai) yra valdomi mitų apie „sėkmės istoriją“ progresyviąsias naująsias demokratijas ant Baltijos jūros kranto.
Bet su antrąja šios formulės dalimis atsiranda problemų.

Iš oficialių Europos Sąjungos šaltinių tampa aišku, kad tame pačiame Briuselyje visi, kas „temoje“ apie Baltijos šalis, supranta, kad šios šalys neturi ateities ir jos gali tarnaut tik kaip nuosmukio matas, niekaip ne sėkmingumo.

Pavyzdžiui, šį pavasarį buvo paskelbtas Eurokomisijos tyrimas su demokratinės situacijos vystymosi prognoze iki 2060 metų. Remiantis Eurokomisijos prognoze, per artimiausius 40 metų absoliučiais rekordininkais netenkant gyventojų taps Lietuva ir Latvija: pas juos gyventojų skaičius sumažės 38 %(Lietuva) ir 31 %(Latvija). Pabaltijo respublikoms prognozuojamas didesnė demografinė katastrofa, nei Bulgarijoje (minus 25 % gyventojų) ir Graikijos (minus 23 %) Šios katastrofos priežastys jau dabar matomos ir oficialios ES statistikos. Vidutiniai atlyginimai Lietuvoje ir Latvijoje – 526 ir 561 eurai, mažesni – tik Rumunijoje ir Bulgarijoje. Lietuva užima pirmą vietą Europoje pagal savižudybių skaičių. Latvija randi paskutinėje vietoje ES pagal priemonių skaičių, skiriamų valstybės socialinei apsaugai, tame tarp sveikatos apsaugai, šeimos palaikymui su vienu tėvu. Ant deprivacijos ribos – psichinės būsenos, sukeltos atimant iš žmogaus priemones, būtiniausių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui, gyvena 33 % lietuvių ir 36 % latvių.

Ir visa tai – Eurostato ir kitų Europos statistikos tarnybų statistika.

Per visą postsovietinį periodą Lietuva jau prarado 28 %, o Latvija – 27 % gyventojų. Tokia depopuliacija tai jau ne europietiškas, o pasaulinis rekordas.

Prie to skirtingos sociologinės apklausos rodo, kad emigruoti iš šių dviejų šalių pasiryžę dar daugiau nei ketvirtadalis iš ten likusių žmonių. Kitos apklausos rodo, kad tvirtą pasiryžimą grįžti į tėvynę demonstruoja nedaugiau nei 20 % jau išvažiavusių emigrantų. Kas trisdešimtas latvis ir kas trisdešimtas lietuvis dabar gyvena Anglijoje. Absoliuti dauguma iš jų netik, kad nesiruošia grįžti atgal į Latvija ir Lietuvą, - jie nesiruošia net likti lietuviais ir latviais. Savo vaikam jie duoda vietinius vardus, šeimos rate stengiasi kalbėti vietine kalba – stengiasi kaip greičiau ne tik, kad integruotis, o asimiliuotis.

„Kas liečia naująją emigraciją, tai ženkli dalis emigruojančių jau nenori socialiniame, kultūriniame lygyje savęs sieti su latviais. Tai susiję su frustracija, neišsipildžiusiomis viltimis nacionalinėje valstybėje, nacionaliniu „peties jausmu“, vietoj kurio gavo materialių interesų triumfą, godumą, kraštutinį individualizmą ir nenorą bendrauti nei su savais, nei su svetimais“, ;- sako Latvijos humanitarinių mokslų fakulteto profesorius Lenas Taivans, pranašaujantis savo tautai mirtį.

„Kaip rodo tyrimai, trečia emigrantų karta jau nežino lietuvių kalbos. Iš pusės milijono lietuvių emigrantų XIX pabaigoje – praeito amžiaus pradžioje neliko jokio pėdsako. Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, vasara ir rudenį 1944 m., kartu su atsitraukiančia vokiečių armija į vakarus išvyko apie 60 tūkst. Lietuvių. Iš pradžių jie keletą metų gyveno Vakarų Europoje, o po to visi išvažiavo į JAV, Kanadą, Australiją. Ir niekas negrįžo? Vienetai“, - antrina jam lietuvių istorikas Lietuvos istorijos katedros profesorius Vilniaus Pedagoginio universitete Liudas Truska.

Baltijos šalių degradacijos pasekme yra dviejų išlikusių iki šių dienų baltiškų grupių – lietuvių ir latvių išmirimas. Titulinės nacijos Latvijos ir Lietuvos palaipsniui išnyksta: jaunoji karta emigruoja į labiau pasiturinčias šalis ir jau jų vaikai nežino gimtosios kalbos ir tėvų kultūros, likusioji Pabaltijyje, vyresnioji karta gimdyti jau nebegali.

Pabaltijys miršta – tai ne metafora, tai medicininis faktas. Ir tas faktas akivaizdus visiems, kas užsiima baltijos šalimis, tame tarpe Europos Sąjungoje. Pagal latvijos demografo Ilmaro Mžso skaičiavimus, iki 2050-2060 metų emigrantų skaičius Latvijoje susilygins su vietinių gyventojų skaičiumi, o po to jį viršys. Tai bus jei, imigrantai važiuos į Latviją ir Lietuvą be jokio valstybinio stimuliavimo – etninė struktūra vis tiek keisis natūraliu būdu.

O juk šiais metais Eurokomisija pasiūlė įvesti migrantų kvotas ES šalims. Ar ne dėl to Batijos šalys bijo šių kvotų labiausiai Europos Sąjungoje, jos supranta: jos – ne Anglija, ne Švedija, ne Italija? Jų išmirštantys vietiniai gyventojai iš pricipo negali adaptuoti ir integruoti afrikiečių ir arabų srautą.

Visas tas beviltiškas nenoras Latvijos ir Lietuvos priimti pas save bėglius iš trečiojo pasaulio – sąmoningas sprendimas: jie supranta, kad išmiršta ir nori išmirti lėtai, ramiai ir ilgai. O ne greitai ir iškarto.


Šaltinis: http://www.laisvaslaikrastis.lt/10-policies/367-es-pripazino-baltijos-saliu-ismirima