RU EN

Darbo santykių liberalizavimas – baudžiavos įteisinimas Lietuvoje

2015-03-26

Socialistinio Liaudies Fronto pareiškimas

Pasinaudodama jos pačios sukelta militaristine psichoze visuomenėje, Lietuvos valdžia vėl bando prastumti darbo santykius liberalizuojančias įstatymines pataisas. Per pastaruosius dešimtmečius tai jau buvo daroma daugiau nei 40 kartų. Ir vėl tos pataisos naudingos tik darbdaviams, tai yra kapitalui, o ne darbui. Šį kartą tokios iniciatyvos ėmėsi socialdemokratų partijos (neva, dirbančiųjų  gynėjos) vadovaujama vyriausybė.

Tai daroma    ypač neveiksmingo ir nevykusio Lietuvos socialinio  ekonomikos modelio sąlygomis, kuris buvo mūsų  politinio elito pasirinktas paskelbus valstybės nepriklausomybę.  Šio modelio turinis – yra antisocialinis ir antiliaudinis. Po stojimo į ES ir euro įvedimo šalies ekonomika tapo visiškai priklausoma nuo užsienio kapitalo. Per praėjusią  krizę turtingieji tapo dar turtingesni, kai tuo tarpu, paprasti žmonės dar daugiau nuskurdo. Vidutinis bei valandinis darbo užmokestis mūsų šalyje vienas žemiausių, o nedarbo lygis – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Trečdalis Lietuvos žmonių šiandien  gyvena ties ar už skurdo ribos. Kai kuriose Lietuvos rajonuose vienam dirbančiajam tenka po trys bedarbius, o du trečdaliai mūsų krašto šeimų išlydėjo savo darbo emigrantus į užsienius.

Matydami oligarchinės socialdemokratų vyriausybės ir jos rėmėjų ketinimą liberalizuoti Lietuvos darbo kodeksą, mes, būdami vienintele tikrai kairiąja ir socialistine Lietuvos partija, pareiškiame:

1.Vyriausybės siūlomos Darbo kodekso pataisos ne tik ketina palengvinti dirbančiųjų atleidinėjimą iš darbo ir sunaikinti ligšiolinių socialinių garantijų liekanas, bet faktiškai ir panaikinti pagrindinį profsąjunginio darbo žmonių judėjimo laimėjimą, t. y. 8-ių valandų darbo dieną, tuo būdu drastiškai pabloginant samdomojo darbo žmonių padėtį ir sugražinant ja į pradinio kapitalo kaupimo laikus.

2.Darbo kodekso liberalizavimas kyla ne tik kaip esamosios vyriausybės politikos dalis, bet taip pat ir kaip natūrali egzistuojančios kapitalistinės santvarkos pasekmė, siekiant kuo didesnio kapitalo pelno ir kuo pigesnės bei pažeidžiamesnės samdomosios darbo jėgos. Tai yra kapitalizmo gimdomos ir neišvengiamai vykstančios klasių kovos tarp priešingus interesus turinčios oligarchinės-buržuazinės mažumos (stambiojo vietos bei užsienio kapitalo) ir dirbančiosios Lietuvos daugumos, apraiška, rodanti oligarchų klasės pasiryžimą toliau tvirtinti savąsias pozicijas paprastų Lietuvos piliečių sąskaita.

3.Savo teises Lietuvos darbo žmonės galės apginti tik susitelkę į bendrus judėjimus, kovingas profsąjungas ir bendrą politinį judėjimą dėl dirbančiosios visuomenės interesų apgynimo. Tik priešpastatę savo ekonominę ir politinę organizaciją bei kovą oligarchų organizacijoms ir sistemai, galėsime tikėtis realių visuomenės daugumai naudingų permainų.

Mes raginame visas Lietuvoje veikiančias profsąjungas pateikti bendrą griežtą poziciją dėl reakcingu įstatyminių siūlymų bei neleisti  liberalizuoti Lietuvos darbo santykių. Beviso to, taip pat būtina ir toliau kovoti prieš tuos darbininkų išnaudojimo atvejus, kada „darbdavys“ ciniškai nesilaiko ir šiandien galiojančio darbo kodekso. Reikalaujame    valstybei bei privačiam sektoriui priklausančiose įmonėse  įtvirtinti asmeninė, teisinė ir materialinė darbdavio atsakomybė už samdomųjų darbuotojų teisių pažeidimą bei už sąmoningą kliudymą profsąjungų veiklai.

Lietuvos darbo žmonės  – vienykimės!

SLF prezidiumas
2015-03-23