RU EN

Dėl 1926m. gruodį įvykusio karinio perversmo, po kurio Lietuvoje įsigalėjo profašistinis Smetonos režimas ir dabarties Lietuvoje įsigalinčių grėsmingų antidemokratinių tendencijų

2016-12-27

Socialistinio Liaudies Fronto pareiškimas

Šių metų gruodžio 17 d. suėjo 90 metų nuo1926 m. gruodį Lietuvoje įvykdyto karinio perversmo. Karine jėga nuvertus prezidentą K. Grinių ir demokratinę šalies vyriausybe, Lietuvos prezidentu paskelbtas tautininkų lyderis A. Smetona. Kariškiai ir slaptosios tarnybos pradėjo vykdyti masines represijas, suimta daugybė kairiosios opozicijos aktyvistų, ypač Lietuvos Komunistų partijos (LKP) narių, komjaunuolių, profsąjungų aktyvistų. Suimti LKP lyderiai buvo teisiami karo lauko teisme, jie neturėjo net advokatų, neturėjo galimybės paduoti apeliacijų. Teismas greitai nusprendė-LKP lyderiai nuteisiami mirties bausme sušaudant. Gruodžio 27 d. anksti ryte šie keturi komunarai-Karolis Požela, Kazys Giedrys, Juozas Greifenbergeris ir Rapolas Čarnas buvo sušaudyti Kaune, prie VI forto. Tai buvo barbariškas susidorojimas su šiais drąsiais kovotojais už darbo žmonių teises.

Represijų ratas sukosi toliau-jau 1927 m. sausio pradžioje pradėjo veikti Varnių koncentracijos stovykla, kurioje buvo įkalinti šimtai LKP narių, daug komjaunuolių, profsąjungų aktyvistų, kai kurie socialdemokratų ir liaudininkų partijų nariai, anarchistai. Visoje Lietuvoje vyko masinės kratos, suėmimai, uždraustos viešos akcijos, ribojami net kultūriniai renginiai. Be to, Smetonos režimo valdymo metu, kai per visa šį laikotarpį galiojo nepaprastoji padėtis bei buvo uždraustos visos politinės partijos apart tautininkų, stiprėjo monopolinio kapitalo struktūros ir vyko tikras darbo žmonių išnaudojimas, jų socialinių garantijų ribojimas.

Vienas iš kitų ryškių Smetonos režimo vykdytų represijų pavyzdžių: tai 1935-1936 m. Suvalkijos valstiečių streikas. Slopinant streiką, buvo šaudoma tiesiog kaimuose, taip nušauti 5 žmones, keliolika sužeista. Vykdyti masiniai areštai, suimta apie 1000 žmonių. Kai kurie iš jų nubausti administracinėmis bausmėmis-piniginėmis baudomis, areštu iki dviejų mėnesiu, uždarymu metams į koncentracijos stovyklą. O kai kurie aktyvūs streiko dalyviai nubausti ilgo įkalinimo bausmėmis, 6 nuteisti mirties bausme. Keturi iš jų sušaudyti, o A. Maurušaitis ir V. Voveris nunuodyti dujų kameroje, įrengtoje Kaune, Aleksoto rajone.

Nuo 1938 m. profašistinio Smetonos režimo įtakingi pareigūnai pastoviai bendravo ir palaikė glaudžius santykius su hitlerinės Vokietijos aukšto rango valdžios atstovais, tame tarpe su vienu iš artimiausių Hitlerio parankiniu A. Rozenbergu, su įtakingų gestapo pareigūnu H. Grefe ir kai kuriais kitais hitlerinės administracijos pareigūnais. Be to, ir fašistinės Italijos vadovas B. Musolinis buvo apdovanotas aukščiausiu smetoninės Lietuvos apdovanojimu-Vyčio kryžiaus ordinu.

Profašistinio Smetonos režimo laikais vykdytų politinių represijų mastus rodo konkretūs istoriniai duomenys-jei per 1919-1940 m. periodą už opozicinę ir antifašistinę veiklą teisti 3356 asmenys, tai dauguma jų teisti po karinio perversmo: nuo 1926 m. pabaigos iki 1940 m. birželio 15 d.- 2623 Lietuvos piliečiai. O administracine tvarka už opozicinę ir antifašistinę veiklą bausti 6835 asmenys, iš jų dauguma -6368 bausti laikotarpyje nuo 1926m. gruodžio mėnesio iki 1940 m. birželio 15 d.

Žvelgiant į dabarties Lietuvą, greta paplitusio darbo žmonių išnaudojimo ir faktinio luominės visuomenės susiformavimo, regimos ryškios antidemokratinės tendencijos –vykdomi masiniai žmogaus teisių pažeidimai (tame tarpe vis daugiau politinių persekiojimų), žodžio laisvės ribojimas, cenzūros požymiai, valdžiai neparankūs interneto portalai dažnai patiria kibernetines atakas, o kai kurie iš jų uždaromi pritaikius jų vadovams įvairias spaudimo priemones. Regimi ir tokie Smetonos režimo laikus primenantys procesai-politinių oponentų viešas žeminimas, vadinant juos ,,Rusijos agentais“, ,,vatnikais“ bei kt. žeminančiais epitetais. Prieš juos kurpiamos teisminės bylos, jų namuose atliekamos kratos. Kaip ir anais laikais, taip ir dabarties Lietuvoje kurstoma militaristinė psichozė ir vyksta ginklų pirkimo vajus. Aukščiausio rango šalies pareigūnai ir žiniasklaida nesidrovi kurstydami ksenofobijos nuotaikas visuomenėje ( rusofobijos, antisemitizmo ir kt. ksenofobijos formas). Tai daroma prisidengiant šūkiais apie tariamą Rusijos grėsmę. Išleidžiant didžiules lėšas ginklų pirkimui bei karinių poligonų plėtrai, faktiškai vykdomas darbo žmonių skurdinimas, nes pensijos kyla laba neženkliai, gilėja turtinė žmonių diferenciacija bei skurdas, daugumai Lietuvos piliečių atlyginimai didėja mažai arba eilę metų visai nekyla. Ir tokie procesai vyksta tuo metu, kai euro įvedimas neigiamai paveikė daugelio paprastų darbo žmonių kasdienybę.

Šioje sudėtingoje situacijos Socialistinis Liaudies Frontas pareiškia:

-Esame už Lietuvos darbo žmonių išlaisvinimą iš juos apraizgiusių stambaus kapitalo bei jo interesus aptarnaujančio politinio elito ekonominių, socialinių, psichologinių ir informacinių pančių

-Pasisakome už socialinės Lietuvos valstybės sukūrimą. Dabartinis Lietuvoje įsigalėjęs ekonominis–socialinis modelis, grindžiamas vien kapitalizmo principais, nepasiteisino. Tai sąlygojo labai didelės dalies Lietuvos piliečių- daugiau nei milijono žmonių išvykimą į Vakarus.

-Raginame prisiminti istorines pamokas-1926 m. gruodį įvykdytas karinis perversmas ir su tuo susijęs procesai-profašistinio Smetonos režimo įsigalėjimas bei masinių represijų plėtra ir plintantis išnaudojimas buvo itin kenksmingi Lietuvai kaip valstybei ir pražūtingi mūsų krašto darbo žmonėms, kurie buvo pasmerkti skursti arba išvykti į emigraciją.

-Pasisakome prieš dabarties Lietuvoje įsigalinčias antidemokratines tendencijas–masinius žmogaus teisių pažeidimus, politinius persekiojimus, žodžio bei informacijos laisvės ribojimą, opozicijos atstovų viešą žeminimą ir grasinimu bei nepagristus teisminius susidorojimus jų atžvilgiu.

SLF Valdyba

2016-12-27