RU EN

Bylų fabrikavimo anatomija (3). N. Gerasimovienės byla (Video)

2016-08-30

Tesiame straipsnių ciklą apie Lietuvoje paplitusį reiškinį-bylų fabrikavimą. Pirmajame straipsnyje analizavome rezonansinę E.Kusaitės bylą, antrajame E.Balčiūno-D.Pocevičiaus bylą. Trečiajame straipsnyje panagrinėsime Socialistinio Liaudies fronto rėmėjos Neringos Gerasimovienės bylą,-kaip ši jauna mama staiga tapo tariama smurtautoja, ir svarbu pažymėti- su tuo susijusį itin grėsmingą reiškinį: šios jaunos moters vaikų pagrobimą, bei jų patalpinimą į vaikų namus.

Vaikų teisių specialistai ar šeimų ardymo komanda?

Rugpjūčio 26 d. apie 13 val. sužinojau, kad Elektrėnuose gyvenanti Lietuvos pilietė, 27 metų Neringa Gerasimovienė apie 12 val. buvo sulaikyta policijos ir apklausiama, o jos vaikai paimti, ir nežinia kur randasi. Aiškinantis šios paslaptingos istorijos aplinkybes, pradžioje labai truko informacijos, nes policijos pareigūnai vengė teikti bet kokią informaciją, o pati Neringa neatsiliepė į skambučius (kaip vėliau paaiškėjo, telefoną iš jos paėmė Elektrėnų komisariate ir atribojo nuo bet kokio kontakto su aplinka).

Ši jauna mama iš policijos komisariato į laisvę paleista tik po paros-rugpjūčio 27 d. apie 12 valandą. Paleista tik tada, kai jai pateikti įtarimai, jog ji tariamai smurtavo–mušė savo devynerių metų sūnų. Tačiau tas ,,smurtas“ buvo toks–Neringos sūnus Lukas ir jaunesnis jos sūnus pešėsi tarpusavyje, ir mama nuėjo išskirti apsipykusių brolių, kadangi jie buvo įsikarščiavę, uždrožė sūnui telefono laidu. Taip jau sutapo, kad netrukus į namus užėjo socialinė darbuotoja, kuriai sūnus pasakė-,,mane mušė“. Po to buvo paskambinta į vaikų teisių tarnybą, netrukus atvykę šios tarnybos atstovai paėmė vaikus, ir neva geranoriškai pasiūlė mamai vykti į policijos komisariatą. O čia N. Gerasimovienė pateko tarsi į spąstus, prasidėjo apklausos, neleista pakviesti advokato, buldozeriniu būdu vyko įtarimų pateikimo procesas. O vaikai tuo tarpu jau buvo išgabenti į globos namus.

Pažvelkime į konkrečius dokumentus. Štai jų detalės: ,,Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris. Nutarimas skirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti. 2016-08-27. Nutarimą priėmė specialistas Aleksejus Kapitanovas. Tiriama nusikalstama veika LR BK 140 str. 3 d. Įtariamasis Neringa Gerasimovienė (gim. 1988), gyv. Elektrėnų savivaldybėje, Lietuva. Dirbanti, neteista. Įtariama nusikalstama veika. 2016-08-26   d. apie 9 val. savo namuose Elektrėnuose Neringa Gerasimovienė, smurtaudama artimoje aplinkoje, su telefono pakrovėjo laidu sumušė savo sūnų Luką Tičkų (gim. 2007m.) ir taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą“.

Šie teiginiai skamba lyg ir grėsmingai, tačiau juk nėra jokių faktų apie tikrą smurtą-kūno sužalojimus ir pan. Liaudiškai tariant, mama auklėjo sūnų, ji jo nemušė nei rankomis, nei lazdomis. Praeityje yra buvęs konkretus faktas, kai Neringos buvusio vyro mama smarkiai aptalžė anūką, tačiau šio įvykio niekas netyrė. Psichiatrinėje įskaitoje esanti močiutė po šio įvykio neapklausta policijos, jokia byla neiškelta. O šiuo atveju, pats teiginys ,,sumušė“ švelniai tariant abejotinas. N. Gerasimovienė ir neneigia, jog uždrožė sūnui telefono laidu, tik vadinti tai sumušimu yra hiperbolizuotas teiginys.

Beje, rugpjūčio 26d. buvo labai sunku bendrauti su policijos pareigūnais, nes vieni neatsiliepė, kiti neva nieko nežinojo, kiek ilgiau pabendrauti pavyko tik su Vilniaus VPK ryšių su visuomene skyriaus darbuotoju Paulium Radvilavičiumi, kuris pažadėjo susisiekti su atsakingais Elektrėnų policijos pareigūnais, tik paprašė atsiusti jam elektroninį laišką. Tai ir padariau. Laiške nurodžiau konkrečius klausimus: ,,Ar galite atsakyti i klausimus: Kokiu pagrindu sulaikyta LR piliete N. Gerasimovienė? Kodėl jos vaikai staiga paimti ir išgabenti į vaikų globos namus?». Atsakymo į tuos klausimus kol kas negavau.

,,Teisinės valstybės“ ir juvenalinės justicijos grimasos. Kodėl įtariamieji negali pakviesti advokatų?

Kokie konkretūs pažeidimai įvykdyti šioje byloje? Pirma –vykdant apklausas ir įtarimų pateikimo procesą, neleista pakviesti advokato. Antra-staiga paimant vaikus ir išgabenant juos į vaikų globos namus, visai nesikreipta į Elektrėnuose gyvenančius senelius, net nepaklausta jų-gal jie sutiktų laikinai globoti savo anūkus? Vaikai paimti kaip daiktai ir staiga išvežti į Beižionių vaikų globos namus. Trečia-atsakingų policijos darbuotojų aplaidus požiūris šioje situacijoje. LR pilietė Neringa Gerasimovienė buvo sulaikyta, uždaryta policijos komisariate, paimtas jos telefonas, neleista pakviesti advokato, o policijos darbuotojai neteikė informacijos-kas vyksta. Tokiu būdu pažeistos šios Elektrėnų gyventojos pilietinės teisės į gynybą, o jos artimieji, jos likimu susidomėję žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai negavo konkrečios informacijos apie N. Gerasimovienės atžvilgiu vykdomus veiksmus.

Aktyvius piliečius doroja biurokratai

Dėl vaikų pagrobimo fakto iškyla įvairios versijos. Neringa, kuri yra jauna mama, aktyvi pilietė, pabrėžė, jog nėra linkusi aklai lankstytis įvairiems valdininkams. Pačios N. Gerasimovienės teigimu, vietos vaikų teisių tarnybos vedėja elgiasi arogantiškai, ji jau siuntė kategoriškas žinutes telefonu, kuriose nurodė kaip ši jauna mama turi organizuoti pasimatymus su vaiko tėvu. Po tokių faktų šiai valdininkei buvo pareikštos konkrečios pastabos. Tokie šios valdininkės veiksmai ir kai kurių kitų pareigūnų prieštarauja įvairiems įstatymams, tame tarpe Lietuvos Konstitucijai. Konkrečiai LR Konstitucijos 22 straipsniui (Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko kišimosi į jo asmeninį bei šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą), LR Konstitucijos 29 straipsniui (Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti dėl jo lyties, tautybės, kalbos, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu ), LR Konstitucijos 33 straipsniui (Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Draudžiama persekioti už kritiką).

Giedrius Grabauskas