RU EN

Ar SLF ir kitos kairiosios patriotinės jėgos apsigins nuo profašistinio režimo pinklių?

2015-09-15

Rugsėjo 10 dieną Vilniuje vyko dvi pilietinės akcijos prie Seimo. Nuo 10 val. vyko V.Šustausko vadovaujamos Kovotojų už Lietuvą sąjungos inicijuotas mitingas, kuriame dalyvavo ir Socialistinio Liaudies Fronto (SLF) nariai, visuomeninių judėjimų-,,Vytis“, ,,Būkime vieningi“, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovai. Mitinge pasisakė V. Šustauskas, visuomenininkas iš Šiaulių Ž. Razminas, SLF pirmininko pavaduotojas G. Grabauskas, SLF Vilniaus skyriaus pirmininkės pavaduotojas K. Voiška, judėjimo ,,Vytis“ koordinatoriaus pavaduotojas E. Satkevičius, sambūrio ,,Būkime vieniningi“ atstovas O. Titorenko, vilnietis visuomenininkas J .Bieliauskas ir kiti aktyvūs piliečiai. Akcijos pradžioje ir pabaigoje skambėjo Internacionalas, o politikai ir visuomenininkai savo pasisakymuose pabrėžė būtinybę apginti Lietuvos darbo žmonių teises, pasipriešinti buldozeriniu būdu stumiamam naujam Darbo kodekso projektui, išsilaisvinti iš okupacijos -kad iš mūsų krašto teritorijos būtų išvesti amerikiečių, lenkų, portugalų bei kitų užsienio šalių kariniai daliniai.

SLF nariai ir kai kurie aktyvūs visuomenininkai dalyvavo ir nuo 12 val. vykusiame profsąjungų mitinge ir eitynėse Gedimino prospektu. Profsąjungų atstovai uždraudė SLF nariams pasisakyti mitinge, tačiau leido jame kalbėti neofašistams. Ir tai sukelia daug klaustukų-kodėl greta tikrų profsąjungų lyderių didžiulę įtaką turi abejotinos reputacijos veikėjai? Kodėl kairieji jiems yra priešai, o neofašistai draugai? Ko siekia tokie profsąjungų vadukai? SLF nariai buvo su partijos vėliavomis, plakatais, kurie smerkė oligarchų priespaudą ir palaikė taiką bei darbo žmonių valdžią. Profsąjungų mitinge skambėjo įvairios kalbos–ir svarūs bei ryžtingi pasisakymai, ir populistinės kalbos, kai kurie veikėjai garbino ir prezidentę.

Šie renginiai buvo konkretus išbandymas kairiųjų patriotinių jėgų atstovams. Prieš akcijas ir po jų kairiųjų jėgų lyderius visaip žemino nomenklatūrinė žiniasklaida, pagalius į ratus kišo ir valdžios atstovai. Tačiau tai nesutrikdė planų, kaip ir numatyta, SLF vadovai, aktyvūs nariai bei partijos šalininkai dalyvavo akcijose, platino naujas proklamacijas, po to dar ilgai bendravo tarpusavyje, aptarė aktualius klausimus.

Buvo įdomu išklausyti įvairių žmonių nuomones. Akcijose prie Seimo kalbėjusi, skaičiusi savo eiles pagyvenusi kaunietė Palmyra Marcinkevičienė teigė, kad Lietuvoje įsigalėjęs išnaudojimas bei ciniška valdančiųjų kastų politika. Ji sakė: ,, Aš asmeniškai nukentėjau nuo biurokratų, pamačiau kaip veikia savivalės mechanizmas. Gyvenu sunkiai, pas mane atjungtas net šiltas vanduo. Jei valdantieji taip skriaudžia pagyvenusius žmones, tai apie kokias jų vertybes galime kalbėti?“.

Po P. Marcinkevičienės žodžių prisiminiau ir Kaune garsią Veverskio gatvės istoriją. Ten į kelis tos gatvės namus sukelti iš Žaliakalnio iškeldinti žmonės. Jų būstai atiteko Kaune pagarsėjusiam aferistui. O daug iškeldintų žmonių gyvena prastomis sąlygomis ir tarsi nuomininkai. Šie piliečiai teismuose bando ginti savo teises. Kai kurie jau ir nesulauks teisingumo. Štai aktyviai savo teises ginusi S. Cimbolienė mirė šių metų pradžioje. Ši aktyvi judėjimo ,,Vytis“ ir ,,Lietuva be nacizmo“ narė ne tik gynė savo bei savo kaimynų teises, ji buvo daugelio patriotinių akcijų dalyvė.

Verta konkrečiai panagrinėti-kokios gi kryptys dominuoja Lietuvos kairiųjų tarpe? Dominuoja dvi kryptys. Pirmoji –tai nuosaiki akademinė kryptis. Pasisakoma už lėtus veiksmus, už žmonių švietimą, už labai nuosaikius reikalavimus valdžiai. Antroji-už tarpukario LKP tradicijų tęsimą, aišku pritaikius tai dabarčiai, naujomis, moderniomis sąlygomis. Į šią ryžtingą kovą už darbo žmonių teises įtraukiami 21 amžiaus socializmo elementai-tai, kas vyksta Vietname, Venesueloje, Urugvajuje bei kitose socializmo keliu einančiose šalyse, ir tuose kraštuose kur kairiosios jėgos turi didelę įtaką-Graikijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kai kuriuose kitose valstybėse. Labai abejotina, ar nuosaikūs socialistai ,,akademikai“ gali tapti varomąja jėga, galinčia suformuoti lemtingą socialistinių jėgų proveržį. Tokį lemtingą proveržį gali suformuoti antrosios krypties pasekėjai– už ryžtingas permainas pasisakantys socialistai ir jų rėmėjai. Jie pasisako už socialistinę santvarką, už pilietinį nepaklusnumą profašistinio režimo atžvilgiu, už konkrečias antikarines bei antifašistines akcijas.

Iškyla klausimai-kodėl kapitalistai yra tokie nuožmūs ir kodėl jie ilgai išlaiko valdžią savo rankose? Ir kodėl daug žmonių pasiduoda kapitalizmo ryklių priespaudai? Čia galime pasitelkti žymius kapitalizmo kritikus, antifašistus. Štai ką teigė žymus psichologas, filosofas, rašytojas antifašistas Erichas Fromas: ,, Kapitalizmo garbintojai dažnai yra socialiniai nekrofilai. Jie nevertina gyvybės ir pagarbių santykių, į žmogų jie žvelgia kaip į daiktą, į robotą“. Pasisakydamas apie kapitalizmo aukas E.Fromas sakė: ,,Kapitalizmui labai tinkami lengvai įtakojami žmonės, tokie, kuriais galima manipuliuoti. Tokie žmonės ne tik lengvai įtakojami, jie linkę į aklą vartojimą. Jie sunkiai suvokia įvairių procesų esmę“. Panašios pozicijos laikosi ir žymus Vokietijos žurnalistas antifašistas Giunteris Valrafas, jis teigia: ,,Pamačiau visus kapitalizmo ,,rojaus“ privalumus. Kapitalizmas lemia išnaudojimą, darbo žmonių žeminimą ir skurdinimą. Dėl to esu apsisprendęs–mano vieta kovotojų prieš žmogaus išnaudojimą ir už taiką gretose“.

Labai svarbus autoritetų klausimas. Tvirtos linijos socialistams tokie autoritetai- tai po fašistinio perversmo 1926 m.gruodį sušaudyti keturi komunarai (K. Požėla, K. Giedrys, R. Čarnas, J. Greifenbergeris), kiti LKP lyderiai-K.Didžiulis-Grosmanas, A. Sniečkus-draugas Matas, M. Šumauskas, J. Stimburys-Račkys, J. Vildžiūnas, V.Vildžiūnas, I. Meskupas-Adomas, M.Meškauskienė,  prieš profašistinį Smetonos režimą atkakliai kovoję pažangiosios inteligentijos veikėjai- J. Paleckis, A.Venclova, L. Gira, J. Baltušis, K. Korsakas bei kiti jų kolegos, ryžtingai prieš hitlerinius okupantus kovoję antifašistai-tokie kaip 1941 m gruodį viešai Kaune pakarti A.Vilimas, A. Slapšys ir V. Baronas, visą fašistinės okupacijos laikotarpį pogrindyje kovojęs A. Bulota ir kiti antifašistai, tarybiniai partizanai.

Ar dar ilgai išsilaikys Lietuvą žlugdantuis profašistinis režimas? Ar kairiosios patriotinės jėgos atsilaikys, apsiginis nuo šio režimo pinklių? Periodas nuo 1990 metų -tai tragiškas mūsų Tėvynei periodas, jau 25 metus Lietuva griaunama, virš pusantro milijono žmonių išvaryta iš gimtojo krašto-faktiškai įvykdyta masinė deportacija į Vakarus. Galu gale, 2014-2015 metais įvykdyta Lietuvos okupaciją - į Lietuvą įsiveržė ir ją okupavo amerikiečių, lenkų, portugalų, danų kariniai daliniai. Kairiosios patriotinės jėgos turi suvokti dabarties grėsmes, kuo labiau vienytis, laikytis tvirtos linijos-ginti darbo žmonių teises, pasisakyti už taiką, reikalauti okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, reikalauti ženkliai mažinti karinėms reikmėms skirtas valstybės biudžeto išlaidas, reikalauti-kad į Lietuvą galima įleisti tik ribotą iš Afrikos ir Artimujų Rytų plūstančių migrantų skaičių (iki kelių šimtų žmonių).

Tik tvirta pozicija ir darna tarpusavio bendravime gali padėti kairiosios jėgoms išsilaikyti bei apsiginti nuo korumpuoto profašistinio režimo pinklių.

Giedrius Grabauskas