RU EN

Amerikos žiniasklaidos veidmainiškumas veda pasaulį į pražūtį

2016-09-27

Stambioji JAV žiniasklaida klaidina savo skaitytojus ar tiesiog meluoja jiems visais svarbiais tarptautinės reikšmės klausimais, – tvirtina žurnalistas Robertas Peris straipsnyje, skirtame leidiniui Consortiumnews. Įprastu standartu žurnalistams tapo veidmainystė ir neobjektyvumas ir tai gali atvesti pasaulį į katastrofą.

Per paskutinį dešimtmetį stambioji JAV žiniasklaida apgaudinėja savo skaitytojus, pateikdama melagingus ar klaidinančius požiūrius praktiškai visais klausimais. Ji ir toliau velia savo tautą į destrukcinius ir nereikalingus konfliktus.

Kaip pavyzdį, Peris pateikia visuotinai skleidžiamą melą apie įsiveržimą į Iraką 2003 metais. Nežiūrint į katastrofiškas šio karo pasekmes, beveik nieko nepasikeitė: neokonservatoriai ir jų šalininkai liberalai toliau fabrikuoja istorijas, reikalauja versti režimus ir nepaisyti rekomendacijų, kaip išspręsti konfliktus taikiu būdu.

Amerikos valdžia pasisako už pasaulį, kuris gyvena pagal taisykles, kai to reikia Amerikai. Ir tuo pat metu ramiausiai pažeidžia tarptautinę teisę, kai nusprendžia, kad „humanitarinis“ karas ra svarbesnis už JTO Įstatus. Tai pakankamai lengva padaryti, jeigu amerikietiška spauda pradeda demonizuoti kitos šalies lyderį. Tarkime, Bušo administracija ir didžioji spauda pateisino įsiveržimą į Iraką be viso kito apkaltinę Sadamą Huseiną žmogaus teisių pažeidimais. O paties įsiveržimo siaubingą neteisėtumą paprasčiausiai nutyli. Lygiai taip pat Obamos administracija ir žiniasklaida „racionaliai pagrindė“ įsiveržimą į Libiją, pareiškę, kad Kadafis planuoja masines taikių gyventojų žudynes.

Tačiau ta pati žiniasklaida nemato arba ima teisinti žudynėmis užsiimančius JAV sąjungininkus – Izraelį arba Saudo Arabiją. Be to, JAV ganėtinai išrankiai vertina pačią terorizmo sąvoką. Pavyzdžiui, Izraelis, Saudo Arabija ir kitos JAV sąjungininkės Persų įlankoje remia teroristus kovoje su visiškai pasaulietine Sirijos vyriausybe, o Amerikos žiniasklaida demonizuoja Sirijos prezidentą Asadą. Mėgindamas išvengti Irako pavyzdžio katastrofos, Obama patiria griežtą Vašingtono neokonservatorių kritiką už tai, kad nededa pakankamai pastangų nuversti Asadui, nors būtent Obama leido tiekti šiuolaikinę ginkluotę taip vadinamai „nuosaikiai“ opozicijai.

Peris pažymi, kad bet kokia pagalba, kurią Rusija teikia sukilėliams, kariaujantiems su Ukrainos kariuomene, kurios sudėtyje esama neonacistų dalinių, laikoma neleistina. Amerikos žiniasklaida vienpusiškai nušvietė perversmą Ukrainoje, kurio rezultate buvo nuverstas teisėtas prezidentas, kurį taip pat demonizavo žurnalistai. Vakarų spauda nemato nieko blogo Ukrainos operacijose prieš taikius gyventojus, neįžvelgė kažko smerktino Odesos įvykiuose, kur nacistai gyvus sudegino kelias dešimtis prorusiškai nusiteikusių gyventojų. Viskuo priimta kaltinti Rusiją, nežiūrint į tai, kad neegzistuoja jokių įrodymų, kad rusai destabilizuotų situaciją Ukrainoje iki perversmo. Priešingai, esama įrodymų, bylojančių, kad būtent JAV siekė nuversti prezidentą.

Amerikos žiniasklaida įsitikinusi, kad JAV vyriausybė turi neginčijamą teisę kištis į kitų šalių vidaus reikalus visame pasaulyje, ir tie patys žurnalistai įsiunta, kai kažkas pamėgina priešintis Vašingtono nurodymams ar elgiasi ta pačia maniera kaip amerikiečiai. Kai Rusija įsikišo, kad nutrauktų taikių gyventojų žudynes Rytų Ukrainoje ir leido Krymo gyventojams laisvai pareikšti savo valią su kuo jie nori būti, Amerikos valdžia ir žurnalistai apkaltino ją tarptautinės teisės pažeidimais. Tai, kad Rusija apgynė Krymo gyventojus nuo nacistinių galvažudžių, buvo pavadinta agresija, dėl kurios buvo įvestos sankcijos, o amerikiečių neokonservatoriai pradėjo galvoti apie Rusijos destabilizavimą ir Maskvos valdžios pakeitimą (jiems juk galima). Apskritai konfliktas Ukrainoje yra vienas iš kruviniausių Europoje po II Pasaulinio karo ir vis dėlto, neokonai toliau teberagina apginkluoti Ukrainos armiją.

Kaip stambiosios žiniasklaidos veidmainiškumo pavyzdį Peris pateikia New York Times žurnalisto Nikolaso D. Kristofo skiltį. Krizės pradžioje jis ragino tiekti Kijevui daugiau ginklų, kad kareiviai galėtų žudyti savo kaimynus Rytuose. Kaip išsireiškė žurnalistas: „leistis į lokių medžioklę“. Tačiau savo naujame straipsnyje jis laikosi jau kitos pozicijos, jis reikalauja, kad Amerikos armija sukurtų neskraidymo ir saugumo zonas, kad Sirijos armija ir aviacija negalėtų kautis su teroristais.

Tokiu būdu Ukrainos suverinitetas – tai viena, šios šalies sienos turi būti neliečiamos, o proamerikietiškas režimas turi teisę žudyti disidentus, juk tai viso labo lokių medžioklė. O Sirijos suverinitetas – visai kas kita. Čia galima raginti JAV valdžią pradėti karinį įsiveržimą, kad Sirijos vyriausybė negalėtų atkurti savo teritorijos kontrolės. Režimo pakeitimo Sirijoje būtinybė persveria visa kita.

Straipsnio autorius taip pat pabrėžia Kristofo išrankumą, kai jis demonstruoja pasipiktinimą ir užduoda klausimą: kiek Kristofas išsilaikys gerai apmokamo laikraščio autoriaus pareigose, jei pradės raginti įvesti neskraidymo zonas Izraelyje, ar surengti karinę intervenciją prieš Saudo Arabiją?

Amerikos žiniasklaida labai dažnai „pamiršta“, kad būtent Barakas Obama davė leidimą apmokyti ir apginkluoti taip vadinamą „nuosaikią“ Sirijos opoziciją. Dauguma tų smogikų perbėgo paskui į an Nusra grupuotę, o naujausia amerikietiška ginkluotė pateko į džichadistų rankas.

Kitaip sakant, už viso to itin išrankaus pasipiktinimo, susijusio su morale ir tarptautine teise, mes regime ne ką daugiau kaip tik labai tendencingą įvykių nušvietimą. – tvirtina straipsnio autorius. Nors objektyvumo nebuvimas nušviečiant JAV užsienio politiką – tai bruožas, būdingas visai amerikiečių žurnalistikai. Tai reiškia, kad neokonservatoriai, kurie formuoja šalies užsienio politiką, ir toliau stumia pasaulį link dar didesnių katastrofų, įskaitant planus destabilizuoti branduolinę supervalstybę Rusiją, o Amerikos žurnalistai atima iš skaitytojų objektyvią informaciją.

http://versijos.lt/