RU EN

Amerika buvo nacių prieglobstis (Pagal užsienio spaudą)-Video

2013-05-26

JAV dienraštis „The New York Times“ paviešino JAV Teisingumo ministerijos slaptos ataskaitos (apie JAV ir nacių ryšius) ištraukas. Paviešino tik 10 iš 600 puslapių, bet ir jų pakako... Kodėl šie dokumentai yra įslaptinti iki šiol, nors po karo praėjo 68 metai? 

Pokario metais JAV specialiosios tarnybos dangstė nuo tarptautinės teisėsaugos šimtus nacių nusikaltėlių ir jų pagalbininkų. Tarp paminėtų vardų – Otto von Bolšvingas, kuris tiesiogiai dalyvavo kuriant Vokietijos žydų naikinimo planą. Po karo pabaigos jis buvo slaptai perkeltas į JAV ir tapo CŽV agentu. Be to, NASA ilgus metus dirbo buvęs fašistinės karinės gamyklos vadovas Arturas Rudolfas. JAV valdžia užmerkė akis į šį biografijos faktą ir dangstė jį nuo teisingumo, motyvuodama tuo, kad jis labai daug žino apie raketų gamybą. Rudolfą vadina raketos „Saturn 5“ kūrėju.

Apie tai, kaip JAV valdžia „padėdavo“ nacių nusikaltėliams išvengti bausmės ir išveždavo juos iš Europos, iki šiol nėra patikimos ir pilnos informacijos. Kol kas turimi tik atskirų agentų, politikų ir žurnalistų liudijimai. Viena iš labiausiai realių versijų susijusi su 75 metams įslaptinta anglo-amerikietiškų specialiųjų tarnybų operacija „Sunrise“. Jos pagrindas – slaptos derybos tarp JAV ir Himlerio atstovų. Aleno Daleso susitikimas su generolu Volfu, kurio metu už Maskvos nugarų jie svarstė apie separatinės taikos galimybes, buvo pilnai atskleistos Sovietų Sąjungos žvalgybos. Stalinas sugebėjo išvengti tokio scenarijaus, tačiau operacija „Sunrise“ turėjo ir kitą aspektą, informaciją apie kurį yra iki šiol įslaptinta. Apie jį galima spręsti todėl, kad po minėtų slaptų derybų tarp JAV ir hitlerinės Vokietijos valdžių atstovų, 1945 metų kovo pabaigoje vokiečių kariuomenė Vakarų fronte faktiškai nutraukė karinius veiksmus prieš Angliją ir JAV, be kovos atiduodami stambius miestus ir praleisdami sąjungininkus į Berlyną.

Būtent po tų derybų buvo staigiai aktyvizuota organizacijos „Odessa“ veikla, sukurtos SS viršūnės tam, kad teiktų pagalbą savo nariams po karo. Pasak Simono Vizentalio, jos dėka 1945 metais iš Vokietijos pabėgo apie 30 tūkst. nacių. Suprantama, kad ne per Sovietų Sąjungos užimtą sektorių.

Karo pabaigoje Vokietijos vyriausybė Argentinoje, Čilėje, Urugvajuje įsigijo daug nekilnojamojo turto. Būtent ten ir važiavo dauguma nacių. Be to, „Odessa“ atrado ir visiškai priešinga Pietų Amerikai kryptį. Taip vadinamas „Arabų – vokiečių migracijos centras“ verbavo buvusius karius tam, kad jie tarnautų arabų valstybių kariuomenėse. Ne mažiau nei 8 tūkstančiai karių atvažiavo į arabų valstybes, daugiausiai į Egiptą, Siriją ir Iraką. Pavyzdžiui, nacistai Egipte netrukus tapo saugumo tarnybos vadovais. 

SLF Infocentras