RU EN

Algirdas Paleckis. Užsienio paskolos apribojo Lietuvos suverenumą

2013-11-22

Imant bendrąjį vidaus produktą (BVP) kaip 100 procentų, 2000 - 2011 metais Lietuvos namų ūkiai suvartojo apie 65 procentus BVP. Valstybinis suvartojimas minėtu laikotarpiu šiek tiek sumažėjo ir sudarė apie 20 procentų. (Straipsnyje remiamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis.)

Šiuo aspektu Lietuva atrodo geriau nei kaimyninė Latvija. Joje krizės metu valstybinio suvartojimo dalis net augo, pirmiausia todėl, kad kilo aukščiausių valdininkų pajamos. 

Lietuvai būdingas gan aukštas ir vis augantis ekonomikos atvirumas. 2011 metais beveik 80 procentų gaminamos šalyje produkcijos buvo eksportuojama ir kiek daugiau nei 80 procentų suvartojamos produkcijos importuojama. Pažymėtina, kad 2000 metais abu šie rodikliai buvo ties 50 procentų riba. Lietuva taip pat nuolatos daugiau importuoja nei eksportuoja, o šis einamosios sąskaitos deficitas padengiamas užsienio paskolomis ir užsienio investicijomis. 

Grėsmingas apimtis negatyvus prekybos balansas įgijo krizės metu. Tuo periodu taip pat išaugo verslo ir namų ūkių įsiskolinimai kredito įstaigoms. Daugiausiai lėšų skolino skandinavų bankai. Smarkiai išaugo ir Lietuvos valstybės skola, kuomet teko biudžeto deficitą kompensuoti užsienio paskolomis. 

Tačiau, jeigu jau buvo nutarta imti užsienio paskolos, tai derėjo bent jau daryti tariantis su Tarptautiniu valiutos fondu už 3 procentų palūkanas, kaip tai padarė Latvija, o ne skolintis iš privačių bankų už 9-10 procentų palūkanas, kaip nutarė Lietuvos valdžia.

Tokių sprendimų pasekmė - 2008 metais valstybės skola sudarė 10.7 milijardo litų, o 2012 metais ji siekė jau 35.1 milijardo litų. Tai sudarė atitinkamai 9.5 ir 31.4 procento šalies BVP. Tiesa, toks įsiskolinimo lygis yra žemesnis nei ES vidurkis (82.5 procento nuo BVP dydžio), tačiau stebime spartų Lietuvos artėjimą prie šios ribos. 

Minėta įvykių eiga smarkiai padidino skandinavų bankų įtaką Lietuvos ekonomikai. O ši įtaka apribojo šalies suverenumą.