RU EN

Algirdas Paleckis. Politizuoti ekonomiką ir energetiką - neapsimoka

2013-10-18

Lietuvos, kuri neseniai pradėjo pirmininkauti ES, vadovai vienu iš visos ES prioritetu paskelbė energetiką. Tačiau ar jie gali pasigirti Lietuvos energetikos sektoriumi kaip pavyzdžiu visai ES? 

Pereidama į ES ekonominės įtakos zoną, Lietuva perleido ES ir žymią dalį savo suverenių teisių. Būtent todėl jai teko priimti keletą sprendimų, kurie įtakojo jos energetiką ne pačia palankiausia, švelniai tariant, linkme. Pavyzdžiui, teko uždaryto pirmąjį ir antrąjį Ignalinos atominės elektrinės blokus. Pretekstu tapo esą menkas elektrinės saugumas, nors į šį saugumą buvo investuoti milijonai eurų. (Kaip matėme Fukušimoje, absoliučiai saugių elektrinių neturi net technikos meistrai japonai.) 

Ignalinos elektrinės uždarymas padarė didelę žalą Lietuvos energetikai ir ekonomikai. Po uždarymo 2010 metais šalis neteko daugiau nei pusės visos gaminamos energijos. Kito tipo energijos šaltiniai negalėjo kompensuoti tų, kurie išnyko sykiu su elektrinės uždarymu. Pavyzdžiui, hidroenergetika tuo metu garantuodavo Lietuvai tik labai nedidelį energijos kiekį - 2 procentus. 

Daugiau energijos pavykdavo pagaminti cheminių reakcijų būdu (Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje). Bet net ir tokios energijos santykinis dydis buvo gana kuklus - 13 procentų. Užtat šiluminės energijos kiekis stabiliai augo ir pasiekė 60 procentų ribą. Alternatyviosios energijos (saulės, vėjo, geoterminės) apimtys sparčiai didėjo, tačiau jos dalis bendrame energijos balanse lieka kukli - 2 procentai. (Visų duomenų šaltinis - Lietuvos Respublikos statistikos departamentas; http://www.stat.gov.lt/en/) 

Pelnas energetikos sektoriuje Lietuvoje yra neblogo lygio. Tačiau pasiekta tai buvo pirmiausia didinant vartotojams energijos kainas. Antai 2000 metais energijos kainos išaugo vidutiniškai 12 procentų. 2008-2009 metais, pačiame krizės zenite, kainos kasmet augo 13 procentų, nepaisant gamybos ir paklausos energijai nuosmukio. 

2010 metais energija pabrango 7 procentais, 2011 m. 12 procentų, 2012 m. 11 procentų. Naftos kainos pasaulinėse rinkose krito, o Lietuvos vidaus rinkoje tai nesijuto. Priežastis - energijos tiekėjų monopolinė padėtis vidaus rinkoje. Taip pat - efektyvios kainų kontrolės iš vyriausybės pusės stoka. 

Kitas pavyzdys, kuomet teko priimti sprendimą gerokai įtakojant išorės jėgoms, yra Mažeikių naftos perdirbimo kombinato pardavimas Lenkijos valstybiniam koncernui "PNK Orlen" 2006 metais. Tokio politizuoto sprendimo pasekmė - uždaryta "Draugystės" naftotekio atšaka, kuria anksčiau į Mažeikių kombinatą tekėjo rusiška nafta. Gamybos kaštai kombinate gerokai išaugo. 

Ignalinos atominės elektrinės ir Mažeikių kombinato atvejai - tai pavyzdžiai, kaip neprofesionaliai elgiamasi su savo energijos resursais. Politizuoti ekonomiką ir energetiką - neapsimoka.