RU EN

Algirdas. Paleckis. Pajamų skirtumas su Vakarais mažėja, bet lėtai

2013-10-29

Aptarus Lietuvos darbo ir kapitalo resursus, laikas pažvelgti į Lietuvos ekonomikos šakų struktūrą, nes ji neišvengiamai įtakoja mūsų energetinį sektorių. 

Per 2000 - 2012 metus pramonės ir statybų sektoriaus dalis sukuriamame bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo nuo 25 iki 27 procentų. (Visų duomenų šaltinis - Lietuvos statistikos departamentas.) Šiuo aspektu Lietuvos padėtis geresnė nei, tarkime, kaimyninės Latvijos, kur pramonės ir statybos produkcija tesiekia 22 procentus BVP. Per tą patį periodą prekybos ir paslaugų sektorius išaugo nuo 31 iki 34 procentų, o žemės ūkio ir miškininkystės sumenko nuo 6 iki 3 procentų. 

Finansinių paslaugų sektoriaus dalis BVP po krizės kiek susitraukė: nuo 9 procentų 2000 metais iki 8 procentų 2012-ais. Šį faktą reikia vertinti kaip šiokį tokį ekonomikos sveikimo ženklą, atsiradusį likvidavus "finansinį-kreditinį" burbulą. Pažymėtina, kad nuolatos auga santykinė mokslo ir mokslinių "paslaugų" dalis BVP. Tai irgi geras ženklas. Šis sektorius kuria mokslines ir technines prielaidas galimam ekonomikos augimui. Jo dalis BVP per aptariamą periodą išaugo nuo 4 iki 6 procentų. 

(Žinoma, nereikia absoliutizuoti paties BVP ir jo augimo, nes jo paskirstymas visuomenėje gali būti labai netolygus ir didinti skurdą. Tačiau paties BVP augimo fakto, jeigu toks yra, ignoruoti neišeina.)

Taigi, per pastaruosius 10 - 12 metų būta ir teigiamų poslinkių, tačiau jie vyko gana lėtai, todėl ir atotrūkis nuo išsivysčiusių ES valstybių mažėjo irgi lėtai. Antai 2005 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė 20 procentų tokio paties rodiklio Suomijoje ir 21 procento Belgijoje. 2011 metais šis santykis jau buvo atitinkamai 29 ir 30 procentų. Esant tokioms tendencijoms, 2020 metais Lietuva nepasieks ir 40 procentų BVP vienam gyventojui Suomijoje ir Belgijoje. 

2002 metais vienas darbuotojas Lietuvoje uždirbdavo vidutiniškai 2285 eurų grynų pajamų per metus. Tai sudarė tik 11,2 procento atitinkamo rodiklio Danijoje ir Nyderlanduose. 2010 metais padėtis kiek pagerėjo. Tais metais darbuotojas Lietuvoje vidutiniškai gaudavo jau 4439 eurų grynų pajamų per metus, kas sudarė 17,2 procento ir 21,4 procento atitinkamų rodiklių Danijoje ir Nyderlanduose. Greta nedarbo, tokia išliekanti pajamų nelygybė ir toliau skatino žmones masiškai emigruoti iš mūsų šalies.