RU EN

Algirdas Paleckis. Gyva mintis (2)

2014-02-26

"Absurdas įgauna prasmę, kai su juo nesutinkama." 

Alberas Kamiu 

Atmintis iškelia paviršiun Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį, jau mirusį, kuris parašė daug tekstų apie absurdo apraiškas. Jis su jomis nesutikdavo. Ir tiksliai argumentuodavo, nes buvo išėjęs gerus logikos, semiotikos (prasmių), kitus humanitarinius, kalbų mokslus, ir ne tik Lietuvoje, kas natūraliai išplėtė jo akiratį. 

Tiesioje diskusijoje, kaip dabar sako jaunimas, "suvartydavo" bet kurį oponentą. Todėl pamažėl didžioji žiniasklaida jį išstūmė iš eterio, ir tik retsykiais Rūta Janutienė kviesdavosi jį į "Koridą". 

Tai buvo prieštaringa, bet asmenybė (o kuri asmenybė neprieštaringa?). Todėl apie R. Pavilionį dabar stengiamasi tylėti. Tokio nebuvo... 

Yra Marija Pavilionienė, irgi išsilavinusi, bet perdaug sureikšminusi vieną, lyties, aspektą. O Rolando Pavilionio nebuvo. Nes jis - prieš karines NATO avantiūras. Prieš juokingai mažą dėmesį švietimui ir kultūrai. 

Taigi, prieš absurdą. Kamiu jis skaitė ir permąstė, esu tikras, originalo kalba. (Kuris iš dabartinių šalies vadovų tą įstengtų padaryti?) 

Perfrazavus Kamiu, prasmė be absurdo neįmanoma. Reikalingas absurdas, kad atrastum prasmę. Per nesutikimą ir veiksmą.