RU EN

Algirdas Paleckis. Emigracija mažina ekonominį Lietuvos potencialą

2013-08-16

Praėjusį kartą šių eilučių autorius atkreipė skaitytojų dėmesį į tai, kad Lietuvoje energetika dažnai atskiriama nuo ekonomikos. O juk norint suprasti, kokios energetikos mums reikia, iš pradžių reikėtų įvertinti, kokioje ekonominėje situacijoje mes esame. 

Koks esminis ekonomikos resursas? Mes patys, žmonės. Bet mūsų mažėja. Ir ne tik absoliučiais skaičiais. Tirpsta mūsų šeimos, arba, tariant ekonominiais terminais, namų ūkiai. 2000 metais šalyje buvo 1 250 000 namų ūkių, o praėjusiais metais jau 50 000 mažiau. (Visi skaičiai - oficialūs Lietuvos statistikos departamento duomenys, http://www.stat.gov.lt.) 

Traukiasi iš pačių namų ūkių dydis. 2000 metais vidutinį namų ūkį sudarė 2.8 žmonės, praėjusiais metais jau 2.5. Motinos gimdo mažiau vaikų. Todėl vieno vaiko išlaikymas ir jo paruošimas gyvenimui kainuos šeimai daugiau nei anksčiau. Tai, savo ruožtu, didins darbo jėgos kainą ir, atitinkamai, infliaciją. 

Žmonės palieką Lietuvą. Gana geras išsilavinimas, motyvacija ir darbo jėgos pigumas leidžia jiems gana lengvai įsidarbinti kitose Europos šalyse. Be to, Vokietija, Skandinavijos šalys sukūrė ir įgyvendina specialias emigrantų į Rytų Europos pritraukimo programas. Emigrantų iš Baltijos šalių tyrimai rodo, kad net jeigu Lietuvoje padaugės darbo vietų, į ją grįš ne daugiau kaip 10-15 procentų išvykusiųjų. Taip yra todėl, kad lietuviai emigrantai gana greitai adaptuojasi, o vėliau ir asimiliuojasi Europos šalyse. 

Dėl itin didelės darbingo amžiau žmonių emigracijos jų skaičius Lietuvoje mažėja sparčiau nei bendrasis gyventojų skaičius. Todėl netrukus išaugs vadinamoji "demografinė našta" Lietuvoje liekantiems dirbantiesiems - vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turės išlaikyti didesnį kitų gyventojų skaičių. Tokiu būdu darbo jėga dar labiau pabrangs, arba teks riboti nedarbingo amžiaus žmonių pajamų lygį. 

Praėjusiais 2012 metais Lietuvoje buvo likę 1 460 000 darbingo amžiaus žonių, bet iš jų užimti buvo tik 1 252 000. Nedarbo lygis Lietuvoje - 17%. Tuo tarpu šalyse, kurios artimos Lietuvai pagal gyventojų skaičių ir geografinę padėtį - Danijoje, Suomijoje - nedarbas yra gerokai mažesnis - 8 procentai. Tai rodo, kad iki šios dirbusios vyriausybės nesugebėjo efektyviai valdyti šalies darbo resursų. 

Apibendrinant šią temos dalį, galima daryti išvadą, kad pagrindinis šalies resursas - žmonės - tirpsta, o Lietuvoje likę darbingi gyventojai dėl aukšto nedarbo negali pilnai realizuoti savo galimybių. Tai, savo ruožtu, silpnina ekonomiką, o silpnoje ekonomikoje negali būti stiprios energetikos. 

Apie kitą šalies resursą - kapitalą įvairiose jo formose ir jo įtaką energetikai - pakalbėsime kitą kartą.