RU EN

Algirdas Paleckis. A. Skučo sensacinga išpažintis

2013-01-07

Pirmasis Aukščiausios Tarybos (AT) apsaugos vadovas Artūras Skučas išleido memuarų knyga kukliu pavadinimu - "Pėstininko užrašai" (2012 m., "Valstybės Žinios").

Iš memuarų aiškėja, kad besikuriant naujam režimui, jo kūrėjai plačiai naudojo kriminalinio pasaulio resursus.

Prisimindamas 1990 m. pavasarį, A. Skučas rašo:

"Tuomet tiesiogiai kreipiausiu į A. Butkevičių, kad atvežtų papildomų pajėgų iš Kauno savanorių. Kitos dienos rytą atyko pilnas autobusas treninguotų, trumpai kirptų su tatuiruotėmis vyrų. Tada paklausiau A. Butkevičiaus, ar jis pasitiki jais ir ar juos sukontroliuos. Atsakė, kad taip. /.../ Vėlai po piet gavau kelis nusiskundimus iš Aukščiausios Tarybos (AT) personalo moteriškių, kad jas užkabinėja treninguoti vyrai. Iš pradžių į tai reagavau ramiai, bet kai mano darbuotoja atbėgo su ašaromis ir pasakė, kad jai išėjus iš tualeto ją keli treninguoti vyrai tiesiog vėl stūmė atgal ir tik atsitiktinio praeivio dėka jai pavyko išsprukti, o tas tualetas buvo vos už kokių 30 metrų nuo mano kaineto, tada jau mano nervai neatlaikė ir nuėjau pas K. Motieką, kuriam buvau pavaldus AT rūmų apsaugos klausimais."

(Artūras Skučas, "Pėstininko užrašai", 2012, "Valtstybės Žinios", psl. 93.)

Apie šią periodą knygoje toliau rašo Rasa Jusionienė, AT Apsaugos skyriaus darbuotoja:

"Žvalgiausi ant laiptų, ir staiga - rusiškų nešvankybių pliupsnis, kitos konstrukcijos veidai, priekabiavimas. Artūrui (Skučui) pasiskundžiau, kad AT iš kažkur atsirado banditai. Artūras sukėlė vėją. Tipai kažkur dingo. A. Butkevičius, iškviestas aiškintis, bandė neigti, gąsdinti, galop pareiškė permatąs, kad aš girta ir man vaidenasi. /.../ (Butkevičius) aiškino vardan švento reikalo pakvietęs tuos, kuriuos vadinu banditais, tikrus vyrus iš Kauno, nes inteligentėliai, kaip reikės, galvos nesuknežins, gerklės nerėš - negalės ribos peržengti, o šitie kausis kruvinai, jie įpratę."

(Ten pat, psl. 94.)

Leonas Glinskis, AT apsaugos darbuotojas, prisimena:

"/.../ mąstau, kaip besakysi, o juk tie tatuiruoti berniukai buvo pirmieji AT gynėjai, juk jie už Lietuvą. Jei paklausinėsi Jezersko, kodėl jie čia atsirado, pamatysi, kad buvo toks požiūris - tik tokie gali aukotis ir nebijoti, atseit - toks jų gyvenimo būdas./.../"

(Ten pat, psl. 94)

O štai kiti įdomūs faktai. Prisimena AT apsaugos skyriaus darbuotojai:

"Per Sausio įvykius turėjome gal 10 TT pistoletų, keletą Kalašnikovo automatų, apie 15 medžioklinių šautuvų /.../. "

(Ten pat, psl. 202)

"Per sausio 13-osios įvykius turėjau medžioklinį šautuvą. Ginklų ieškoti važiavome pas žmones, iš kurių ir nupirkdavome vieną kitą šautuvą. Surinktus medžioklinius šautuvus ir šovinius visi išsidalindavome."

(Ten pat, psl. 220)

Prisimena A. Skučas:

"Prieš pat "kruvinąją naktį" (sausio 13) atsirado būrelis "gerai ginkluotų" (rusiškais 1-ojo ir 2-ojo pasaulinio karo šaunamaisiais ginklais) Kauno savanorių ir už mūsų nugarų pasistatė vidinę smėlio maišų barikadą."

(Ten pat, psl. 186)

O dabar skaitytojų dėmesiui pateikiame ištrauką iš kito dokumento, bet paremto Lietuvos kriminalistinės ekpertizės išvada - iš Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio Mykolui Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui ir dar keliems politiniams kaliniams "demokratinėje šalyje", psl. 117:

"Atlikus kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad pateikta tyrimui kulkos šerdis, išimta iš V. Maciulevičiaus (vienos iš sausio 13-osios aukų) lavono skrodimo metu, yra 7,62 mm kalibro 1908 m. Pavyzdžio šovinio, skirto 1891/30 m. pavyzdžio Mosino šautuvams, karabinams ir kulkosvaidžiams, kulkos dalis."

Ir - puslapis 122, kuriame rašoma apie padarytus sužalojimus A. Ramanavičiui: "Sužalojimai šautiniai, padaryti dviem mažo kalibro skersmens sviediniais, kuriais galėjo būti ir mažo kalibro kulkos, iššautos viena kryptimi labai greitai viena po kitos."

Taigi...

A. Skučo knygoje sausio 13-ąją prisimena AT apsaugos skyriaus darbuotojas Robertas Vaitkevičius:

"/.../savo automobilį palikome prie Karoliniškių turgelio ir nubėgome prie Televizijos bokšto. Tačiau prieiti prie bokšto jau nebuvo galimybės, nes kaip tik tuo metu visą teritoriją aplink bokštą užėmė šarvuočiai, o kariškiai, šaudydami į orą ir mušdami civilius bokšto gynėjus automatų buožėmis, stūmė juos žemyn į dabartinę Sausio 13-osios gatvę."

(Ten pat, psl. 190.)

Kariškiai šaudė į orą, anot šio apsaugos vyro liudijimo. Bet juk oficiali versija sako, kad šaudė į žmones. Kodėl to nepastebėjo net Skučo darbuotojas?...

Dėkojame A. Skučui už atvirumą. Tik kam reikėjo taip ilgai jo laukti?

Link