RU EN

Algirdas Paleckis . Kas įvyko 2009 m. sausio 16-ąją?

2013-01-17

Tą dieną valdantysis režimas fizine prievarta numalšino spontanišką Lietuvos žmonių pakilimą prieš režimą. Lietuvos dirbantieji ir smulkūs verslininkai tą dieną pakilo prieš valdantį režimą, o kibirkštimi tapo išvakarėse įvesti “naktiniai mokesčiai” ir “diržų veržimosi” priemonės. 

Režimas numalšino šį mitingą, pasitelkdamas specialius policijos būrius, kovinius šunis, ašarines dujas, guminėmis kulkomis sušaudydamas Lietuvos žmonių demonstraciją prie “visos liaudies atstovybės” – Seimo. Režimas sunkiai sužalojo dešimtis žmonių, šimtams žmonių sutrikdydamas sveikatą, sukeldamas psichologinę traumą. 

Šis numalšinimas pažeidė kelis Lietuvos Konstitucijos ir Baudžiamojo kodekso straipsnius. Policinis režimas pamynė teisę į susirinkimus, teisę į nuomonę, teisę į žmogaus orumą ir fizinę neliečiamybę. Demonstracijos išvaikymas, savaime neteisėtas, vyko nepateisinamai žiauriais būdais – guminėmis kulkomis, kurios Europoje naudojamos nebent malšinant kalinių sukilimus. (Matyt, režimas traktuoja Lietuvos piliečius kaip savo kalinius, su kuriais galima daryti, ką nori.) 

(Seimo langus prakirto vienas kitas grindinio akmuo. Bet padaryta žala sudaro 0,0000000000001 procento tos žalos, kurią Lietuvai ir jos žmonėms padarė šis režimas.) 

Pabrėžtina, kad žmonės tą dieną pakilo ne tik Vilniuje, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, o Alytuje jie net kuriam laikui buvo užėmę savivaldybės pastatą. Žmonių apraminimui buvo panaudotas net bažnyčios hierarchas. 

Kitaip tariant, tą dieną, kruvinąjį penktadienį, režimas galutinai nusimetė visas kvaileliams skirtas “demokratijos” kaukes ir parodė, kad jis yra elementarus prievartos režimas, kad jis yra diktatūra, kadangi naudoja fizinę prievartą prieš piliečius savo valdžiai išsaugoti.

Tačiau diktatūra kieno interesams ginti? 

Tą dieną prie Seimo daugiausiai buvo susirinkę samdomi darbuotojai ir smulkūs verslininkai, kurie buvo pasispiktinę ką tik Seimo priimtais “naktiniais įstatymais”. Šie buvo priimti Seimą spaudžiant stambiam kapitalui, kuris šiais įstatymais siekė sumažinti socialines išmokas ir padidintais mokesčiais eliminuoti iš rinkos smulkiusius verslininkus – savo konkurentus. 

Taigi, specialieji policijos būriai tą dieną gynė Seimą, kuris, savo ruožtu, gynė stambaus kapitalo interesus. Seimas ir Vyriausybė Lietuvoje yra stambaus kapitalo interesus užtikrinantis vykdomasis komitetas, kuris, esant reikalui, savo interesų gynybai naudoja jėgą. Šiandien Lietuvoje turime reikalą su tipiniu stambaus kapitalo diktatūros modeliu, pridengtu, kaip ir visame “civilizuotame pasaulyje”, figos lapeliu – mitais apie “pilietinę demokratiją”, “teisinę valstybę”, apie abstrakčias “žmogaus teises”. 

Apibendrinkime: 

2009 m. sausio 16 dieną išryškėjo mūsų valstybės prigimtis – tai yra stambaus kapitalo diktatūra, pridengta propaganda apie „demokratiją ir žmogaus teises“, diktatūra, kuri, tik kilus jos stabilumui, tik valstybės suverenui – Lietuvos tautai, kurios daugumą sudaro paprasti dirbantieji ir smulkūs verslininkais – tik šiam suverenui masiškai priartėjus prie „savo atstovybės“, prie Seimo pastato ir pabandžius į jį įeiti, tik paaiškėjus, kad suverenas gali laisvai įeiti į Seimą – ši stambaus kapitalo diktatūra iš karto griebėsi ginklo. 

Valstybė yra užvaldyta stambaus kapitalo, stambių bankų ir jų agentų – vadinamųjų „seimūnų“ ir „ministrų“, kurių daugelis yra milijonieriai. Ir jie visada gins savo valdžią visais įmanomais budais – ramesniu metu tiesiog varydami propagandą apie „demokratiją“, kuri yra demokratija jiems, turtingiesiems, ir diktatūra mums, visies likusiems; o neramiu metu tiesiog šaudydami į mus guminėmis kulkomis be jokio įspėjimo, tai yra, atvirai demonstruodami savo diktatūrines galias. 

Štai tokios yra sausio 16–osios pamokos Lietuvos liaudžiai.