ANTIFAŠISTAI PAGERBĖ HOLOKAUSTO AUKAS

Sausio 27-oji—tai Tarptautinė Holokausto aukų pagerbimo dieną. Lietuvoje yra daug vietų, kur  vyko masinis žydų kilmės žmonių žudymas. Tai Paneriai,  Pivonijos miškas prie Ukmergės,  tai IX fortas Kaune, tai daug kitų tokių vietų-Žaliojoje girioje Panevėžio krašte, netoli Troškūnų Anykščių krašte ir kitur.

Sausio 26 d. grupė antifašistų Kaune pagerbė Holokausto aukas Kauno IX forte, ir prie buvusių ,,Lietūkio garažų“  Miško gatvėje. Dalyvavo Socialistinio Liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas, aktyvūs antifašistai Henrikas Juodiška, Agnė Grigaitytė, Kristina Jablonskaja, Valdas Valiūnas. Prie  IX forto link pagrindinio monumento teko bristi per sniegą, nes ir tokios tarptautinės dienos proga nenuvalyti takai.

Tylos minute pagerbėme Holokausto aukų atminimą. Prisiminėme ir tuos amžinatilsi kolegas, kurie savo laiku dalyvavo tokiuose renginiuose, daug tyrė ir Holokausto nusikaltimus. Vienas iš jų buvo Aleksandras Bosas-kaunietis literatas, aktyvus antifašistas. Padėjome gėlių krepšelį prie monumento.

Po to vykome į Miško gatvę. Čia, prie ,,Lietūkio“ garažų, 1941 m. birželio gale buvo žiauriai susidorota su žydų kilmės žmonėmis- virs 80 jų buvo nužudyti lazdomis, grandinėmis, akmenimis. Šių Holokausto aukų atminimą pagerbėme tylos minute, padėjome gėles.

Deja, Lietuvoje yra daug paminklų ir kitų garbinimo objektų Holokausto vykdytojams: tai paminklinė lenta J. Noreikai-generolui Vėtrai Vilniuje,  tai J. Noreikos vardo mokykla Pakruojo rajone bei kiti su šiuo nacistiniu nusikaltėliu susiję objektai. Tai paminklas Juozui Barzdai-Klevui Plungės rajone. Ir kiti paminklai, gatvių, aikščių pavadinimai, susiję su Antanu-Baltūsiu-Žveju, Jonu Misiūnu –Žaliu Velniu, Antanu Slučka-Šarūnu, Antanu Starkum-Monte, Juozu Krikštaponiu ir daugeliu kitų nacistinių nusikaltėlių.  Šie asmenys nuo pat 1941 m. birželio mėnesio kartu su vokiečių okupantais pradėjo vykdyti masines taikių žmonių žudynes, buvo aktyvūs Holokausto ir kitų nacistinių nusikaltimų dalyviai.

Anykščių rajone išgarbinti Antanas Slučka ir Antanas Starkus nuo aštuonerius metus-nuo 1941 m. iki 1949 m. vykdė sunkius nusikaltimus.  Jie subūrė neteisėtas ginkluotas grupuotes ir vykdė stambaus masto nusikalstamas veikas, tame tarpe:

-1941 m. A. Slučka ir A. Starkus dalyvavo Holokauste- žudė žydų kilmės asmenis Anykščių, Kupiškio, Utenos ir Zarasų rajonuose

-1944 m. balandžio mėnesį A. Slučka buvo paskirtas vokiečių hitlerinių okupantų apginkluoto taip vadinamo Troškūnų savisaugos būrio vadu.  1941 m. birželio 10 d. Antanas Slučka vadovavo  tarybinių partizanų grupės užpuolimui netoli Troškūnų. A. Slučkos vadovaujami smogikai nužudė antifašistus, partizanų būrio kovotojus K. Štarą ir J. Kepalinską, keletą partizanų sužeidė. A. Slučkai tenka atsakomybė už šiuos nusikaltimus- už nužudymus ir sunkius kūno sužalojimus. Jis organizavo  su Lietuvą užgrobusiais vokiečių fašistiniais okupantais kovojusių partizanų-kovotojų už laisvę nužudymus, tai sunkus nusikaltimas.

-1949 m. gegužės 1 d. A. Slučka ir A. Starkus  organizavo   teroristinį aktą-Šimonių kultūros namų sprogdinimą.  Jo metu nužudyta 16 taikių piliečių, keliolika sužeista

Ar gali būti didesnis pasityčiojimas iš mūsų valstybės, iš daugelio Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų  žmonių atminimo, kai mūsų šalies miestų aikštės ir gatvės vadinamos nacistinių nusikaltėlių,  teroristų vardais, kai aikštėse randasi jiems skirti paminklai? Mes siūlome variantus- vietoje šio paminklų  pastatyti Lietuvai nusipelniusių žmonių:  Juro Abromavičiaus, Vito Lingio, Juozo Baltušio, Iciko Meskupo, Petro Pajarskio,  Vytauto Montvilos ir kitų patriotų paminklus.

Giedrius Grabauskas

Print Friendly, PDF & Email