Socialistinio Liaudies fronto ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos

LR  Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui

LR Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui

Kauno merui V. Matjošaičiui

Vilniaus merui R. Šimašiui

2018-05-01

Socialistinio Liaudies fronto ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos

 Pareiškimas

 Dėl  paminklo P. Cvirkai išsaugojimo ir kai kurių kitų istorinės atminties objektų išsaugojimo bei gražinimo

Lietuvoje vyksta prieštaringi procesai-neofašistai planuoja nugriauti paminklą P.Cvirkai Vilniuje. Grėsmės kyla ir paminklams S. Nėriai,  J. Janoniui, K. Petrauskui ir kai kuriems kitiems objektams, pavadintiems iškilių Lietuvos patriotų vardais.

 1926 m. gruodžio 27d. anksti ryte  keturi komunarai-Karolis Požela, Kazys Giedrys, Juozas Greifenbergeris ir Rapolas Čarnas buvo sušaudyti Kaune, prie VI forto. Tai buvo barbariškas susidorojimas su šiais LKP lyderiais, drąsiais kovotojais už darbo žmonių teises.

1973 metais Kaune, Ramybės parke  buvo pastatytas Keturiems komunarams skirtas paminklas. 1990 metų pabaigoje šis buvo nugriautas, vėliau išgabentas į Grūto parką. 2016-02-17 Socialistinis Liaudies frontas, Marijos Šiurnienės vadovaujama Pakruojo rajono nukentėjusių nuo teroristų vokiečių okupacijos bei pokario metais draugija ,,Atmintis” ir dar dvi visuomenininės organizacijos kreipėsi į Kauno merą V. Matjošaitį dėl Keturių komunarų paminklo grąžinimo. Už kelių savaičių gauti atsakymai, jog 1998.12. 31d. Vyriausybės nutarimu paminklas perduotas Grūto parkui ir už šių klausimų sprendimą atsakinga Vyriausybė.

2017 m. vasario –kovo mėnesiais jau minėta Pakruojo rajono organizacija ,,Atmintis“ kreipėsi į LR Vyriausybę ir LR Kultūros ministeriją su prašymu grąžinti į Kauną Keturių komunarų paminklą. Palaipsniui gauti formalūs atsakymai netenkina, tai ,,atsirašymai“.

Nugriautas ir Vilniaus senamiestyje buvęs rašytojo, aktyvaus visuomenės veikėjo Liudo Giros paminklas.  L. Gira nuo  1936 m. ryžtingai kritikavo profašistinį Smetonos režimą, Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prieš fašizmą, buvo  16-osios Lietuviškos šaulių divizijos karininkas. Jam skirtas paminklas buvo pastatytas 1977 m. A. Volano gatvėje ir slapta nugriautas 2013 m. rudenį.

1990 m. Šiauliuose nugriautas  Broniaus Grigo atminimui skirtas paminklas. Šis paminklas buvo pastatytas 1968 metais. B. Grigas buvo komjaunuolis, aktyvus profsajungų  veikėjas. Už savo politinę veiklą buvo profašistinio Smetonos režimo nuožmiai persekiojamas, 1934 m. nuteistas devynerių metų įkalinimo bausme. 1938 m. nuo sunkių įkalinimo sąlygų susirgo tuberkulioze ir kalėjime  mirė.

Kreipiamės į atsakingų Lietuvos valdžios institucijų vadovus ir reikalaujame išsaugoti arba gražinti Lietuvos patriotų, kankinių paminklus:

Paminklas P. Cvirkai turi likti Vilniuje, dabartinėje vietoje. Turi išlikti ir paminklai S. Nėriai, J.Janoniui  bei  kitiems patriotams

-Reikalaujame grąžinti Keturių komunarų paminklą į Kauną, į Aukštųjų Šančių karių kapines, kur yra palaidoti šie didvyriai-K.Požela, K.Giedrys, J. Greifenbergeris ir R. Čarnas

Reikalaujame grąžinti L.Giros paminklą į Vilnių, į A. Volano gatvę, kur šis paminklas ir buvo ilgą laiką iki 2013m.rugsėjo mėnesio, kai paminklas naktį slaptą nugriautas ir išvežtas

-Reikalaujame grąžinti B. Grigo paminklą į Šiaulius, į vietą Šiaulių centre, kur ilgą laiką šis paminklas stovėjo

-Reikalaujame  grąžinti paminklą V. Rekašiui į Plungės centrą, iš kur jis buvo neteisėtai pašalintas. V.Rekašius buvo poetas, kovotojas už darbo žmonių teises. 1920 m. kovo 12 d. jį mirtinai sužeidė asmenys iš  P. Plechavičiaus vadovaujamo baltųjų smogikų būrio, poetas neužilgo mirė

Pabrėžiame:

-Mūsų minimi K.Požėla, K. Giedrys, J. Greifenbergeris, R.Čarnas, L.Gira, B. Grigas, P. Cvirka, S. Nėris ir kiti jų bendražygiai buvo Lietuvos patriotai, kovoję už laisvę ir teisingumą, prieš išnaudotojus. Penki iš jų buvo kankiniai, žuvę dėl profašistinio Smetonos režimo represijų. Šiuos patriotus, jų šviesų atminimą turime gerbti

Socialistinio Liaudies frontas  

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga 

Print Friendly, PDF & Email