G.Grabauskas: Laikykimės draugai! Pergalė artėja! Kviečiame tapti SLF nariu arba rėmėju!

Socialistinio Liaudies fronto pirmininko žodis

2017 m. liepos 1 d.  buvau išrinktas Socialistinio Liaudies fronto (SLF) pirmininku. Į SLF įstojau 2013 m. birželio 4 d, nors dar iki tol-nuo pat 2013 m. pradžios tekdavo dalyvauti SLF renginiuose, bendrauti su organizacijos nariais. Lemtingas buvo susitikimas su tuometiniu SLF lyderiu, drąsiu kovotoju antifašistu A. Paleckiu viename renginyje  2012 m. spalio mėnesį.

Jau tuomet buvau kairiųjų pažiūrų žmogus, nors prieš tai laikiausi centristinės krypties, buvau krikščionis demokratas. 2010-2011 m. vertybinius pokyčius nulėmė Lietuvos erozija-nuožmus piliečių žlugdymas ir elito pasidavimas NATO bonzoms. Realiai suvokiau-jog socialistinės vertybės ir antikarinė pozicija yra tai, kas gali suteikti pamatą Lietuvos pakilimui iš nuosmukio pelkės.

SLF renginiai

Didelė įspūdį paliko įvairios išvykos į renginius užsienyje-į kairiųjų jėgų forumus, į antifašistų stovyklas ir seminarus, į konferencijas žmogaus teisių ir kultūrinio bei ekonominio bendradarbiavimo, istorinės atminties klausimais.  Teko būti Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Belgijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Armėnijoje bei kituose kraštuose.  Ką iš tiesų jaučia socialistas- pogrindininkas,  patekęs iš fašistinės šalies į laisvą šalį, į Maskvą-vieną iš pagrindinių tarptautinio socialistinio-komunistinio judėjimo centrų? Tai yra tikra laimė, kai  einu per Maskvą, nugalėtojų miestą, čia buvo planuojama pergalinga kova prieš fašizmą Antrajame pasauliniame  kare, iš čia buvo remiama broliška Kuba, kurios liaudis nugalėjo kruviną Batistos režimą, iš čia buvo palaikomi pergalingi veiksmai Sirijoje prieš JAV remiamus islamiškus fašistus-vahabitus.  Iš Maskvos sklinda viltis ir mūsų liaudžiai, išnaudojamai nuožmaus profašistinio režimo, ir mūsų pogrindžiui, kovojančiam už laisvę,  prieš Lietuvoje atgimstantį fašizmą.

SLF ideologija remiasi  marksizmo pagrindais.   SLF pozicija-už darbo žmonių teisių gynimą, už taiką ir tautų draugystę, už socialinį teisingumą,  už masinės emigracijos pažabojimą. Mes prieš Lietuvos narystę NATO, už Lietuvą kaip neutralią šalį, kaip taikos zoną. Mes realiai vertiname dabartinę padėtį pasaulyje. Vis labiau stiprėja klasių kova, imperialistinės monopolinio kapitalizmo jėgos dėl to ir kursto karus, nes nori išlaikyti savo įtaką. Šias jėgas neramina tai, kad jau nėra vienpoliario pasaulio, vis didesne įtaką įgyja Rusija, Kinija, Iranas, stiprėja BRIKS organizacija, kaip atsvara britų-amerikiečių klanų įtakai.

Tiems kam brangios socializmo ir komunizmo idėjos, ir tiems, kas tuo  neseniai pradėjo tuo domėtis svarbu studijuoti K. Markso, V. Lenino, G. Plechanovo, A. Gramšio raštus, taip pat  skaityti E. Fromo, L. Bofo knygas. Ir lietuviškų autorių V. Mickevičiaus-Kapsuko, R. Šarmaičio, B. Vaitkevičiaus, J. Stimburio, M. Šumausko, J. Vildžiūno ir kitų autorių knygas.

Šie metai svarbūs ir tuo, jog sueis 100 metų nuo Lietuvos Komunistų partijos įkūrimo. Ši partija buvo įkurta 1918 m. spalio mėnesį.  1926-1940 m., kuomet Lietuvą žlugdė po kruvino karinio perversmo įsigalėjęs Smetonos režimas, būtent  LKP lyderiai A.Sniečkus, K. Didžiulis, J. Garelis, J. Stimburys, J.Pajarskis, K. Preikšas, I. Meskupas, M.Šumauskas, Ch. Kaplanas, M. Meškauskienė ir kiti jų bendražygiai kartu su pažangiosios inteligentijos atstovais L. Gira, A. Venclova, V.Montvila, S. Nėrimi,  J. Paleckiu bei kitais pažangiais piliečiais gynė daugumos Lietuvos žmonių interesus, tvirtai kovojo pries profašistinį režimą.

Per TV ekranus ir stambiuosiuose internet portaluose pastovia liaupsinamas Seimas. Būtent ta valdžios instancija vis atsiduria dėmesio centre. Bet ar galima jį vadinti Lietuvos Seimu tikrają to žodžio prasme? Ar tai legitimus, teisėtas seimas? Deja, kyla pagristos abejonės jo teisėtumu. Tai luominis seimas, jis atstovauja ne Lietuvai, o siauriems aukščiausiems luomams, gina ne Lietuvos, o tik aukščiausių luomų interesus. Kas   jame posėdžiauja ? Dauguma dabartinio Seimo narių-tai  bankininkai, buožės, dvarininkai. Tuo tarpu daugumos žmonių, liaudies interesai užmiršti ir nustumti į trečią planą. Turime pripažinti-vyksta klasių kova.  Ir turime nugalėti klasinius priešus. Tie priešai užgrobė valdžią šalyje. Jie  nuskurdino Lietuvą, jie vykdo masines politines represijas ir masinę deportaciją į Vakarus (nuo 1990 m. iš Lietuvos jie išvarė apie  du milijonus žmonių).

Kai kurie svarbūs viešojo gyvenimo aspektai visuomenėje dažnai pamirštami arba tam skiriamas menkas dėmesys. Turiu omenyje tuos reiškinius-kurie tarsi pelėsis griaužia Lietuvą. Tai  bulvarinė ,,akropolių kultūra”, pasireiškianti pigių pramogų kulto plitimu (prikurta daug didžiulių prekybos –pramogų centrų, visokių ,,akropolių” bei ,,babilonų”,kuriuose lankosi tūkstančiai žmonių. Jie suviliojami daugybe prekybos taškų, kavinių, kazino),  amerikoniškos pop kultūros protegavimu, paplitusia narkotizacija(narkomanijos, alkoholizmo, lošimų manijos plitimu). Greta to dalis filmų vis dažniau uždraudžiami, mūsų krašte uždraudžiama ir vis daugiau knygų.

Formuojamas homo babilon-nupilietintas minios žmogus. Abejingas ir vergiškas žmogus. Ar galėjome kokiais 1987-1988 m. pagalvoti, jog vėl griš knygnešių laikai? Tačiau uždraustos knygos plinta samizdatu. Žmonės šviečiasi, skaito  R.Vanagaitės, V.Petkeviciaus, B.Dilpšienės, R. Greičiaus, B. Baranausko, N.Starikovo, A.Diukovo, P. Masilionio, E. Satkevičiaus,  J.Jermalaviciaus,  G. Sapožnikovos knygos. Daugelio paminėtų autorių knygos uždraustos, išskyrus B. Dilpšienės ir R. Greičiaus. Abu šie žmonių gerbiami rašytojai vis išleidžia naujas knygas, vyksta jų knygų pristatymai įvairiose Lietuvos vietose. Šiuo metu labai aktuali patyrusių kovotojų už darbo žmonių teises nuomonė. Štai profesorius Juozas Jermalavičius teigia-,,Pasisakau už Lietuvos išlikimą. Mums nereikia bravūros ir kraštutinio savęs demonstravimo. Mums reikia nuoseklaus žmogaus teisių gynimo, tvirtos antikarinės pozicijos. Lietuva turi išlikti, o tam reikia pažangių žmonių telkimosi”.

Prisimename  žuvusius bendražygius. Tai Igoris Krinickis, Žilvinas  Šumskis, Skaista Rakauskienė, Julius Vedeckis, Pranciškus Šliužas. Visi jie profašistinio režimo  aukos. SLF nariai I. Krinickis, S.Rakauskienė, SLF rėmėjas Ž. Šumskis, aktyvus Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjungos narys J. Vedeckis ir pažangus žurnalistas P. Šliužas buvo nužudyti 2014-2017 metų periode.  Režimas susidorojo su šiais aktyviais bendražygiais. Noriu paminėti ir a.a. Aleksandrą Bosą. Dėl jo mirties kartais svarstomos įvairios versijos. Sunku kažką kategoriškai teigti šioje miglotoje situacijijoje. Viena aišku-jei ir ne susidorojimas, tai aktyvus žurnalistas antifašistas, ,,Lietuva be nacizmo” narys A. Bosas tapo aplaidumo medicinos sistemoje auka, jis mirė po eilinės paprastos operacijos, chirurgas jam perpjovė gyvybiškai svarbią veną, ir mųsų bendražygis nukraujavo. Prisimename ir ilgai kovojusius už kairiasias vertybes, nuožmiai persekiotus ir jau mirusius žmones-tokius kaip gerb. J. Kuolelis ir jo bendražygiai.

Žvelgiant į SLF gretas, reikia pabrėžti-mes, jaunesnės kartos atstovai, labai vertiname patyrusius veteranus-tokius kaip M.Šiurnienė, A. Janyšius, A. Kazlauskas, J. Bulys, M. Stakvilevičius, A. Žadeikis, D. Simanynienė, D. Bakaitė, E. Matuzanis ir kiti didelį indėlį į kairiųjų jėgų išsaugojimą įnešę veteranai. Didžiulė pagarba jiems, jie yra mums pavyzdys.

Kviečiame į Socialistinį Liaudies frontą burtis įvairius kairiųjų pažiūrų žmones-socialistus, komunistus, nuosaikius anarchistus. Tuos kairiųjų pažiūrų  piliečius, kurie palaiko dvi kertines idėjas . Pirma-taiki Lietuva (demilitarizuotas kraštas, be neteisėtai įvestų į šalį užsienio armijos dalinių, ir be Lietuvos armijos. Išlaikyti dešimtis karinių poligonų ir didelę  armiją, pastoviai pirkti ginklus už šimtamilijonines sumas  Lietuvai tiesiog sunkiai pakeliama finansinė našta, ir aplamai kam to reikia? Mūsų šaliai užtenka garbės sargybos kuopos ir savanorių junginių). Tai labai svarbu, nes kol karinei sferai  iš LR biudžeto skiriama didžiulė suma-apie pusantro  milijardo eurų per metus, tol labai trūksta lėšų kultūrai, švietimui, socialinės apsaugos sferai.

Antra-  socialinės valstybės sukūrimas Lietuvoje. Tai susiję su realiais pokyčiais, tokiais kaip glaudžių prekybinių-ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija atkūrimas, su  daugumai žmonių palankios socialinės-ekonominės sistemos įvedimu (minimalios pensijos ir kitos socialinės išmokos-nuo 300 eurų, minimalios algos nuo 600 eurų į rankas, pensijinio amžiaus mažinimas iki 60 metų, nemokamos aukštojo mokslo sistemos atkūrimas). Būtina keisti ir sustabarėjusią PVM sistemą ( dabartinė sistema, kai beveik visoms prekėms taikomas  21 proc. PVM tarifas, yra senovinė ir sustabarėjusi. Daliai svarbiausių maisto produktų reikia įvesti lengvatinius 2-5 proc. PVM tarifus, tai sudarys galimybę sumažinti tikrai ženklias pagrindinių maisto produktų kainas). Ir aišku realus smulkiojo verslo įkūrimo ir plėtros  sąlygų palengvinimas, kas suteiktų galimybę užsidirbti iniciatyviems žmonėms, nes kol kas smulkiojo verslo plėtrai trukdo biurokratizmas, iškreipta mokesčių sistema ir paramos šiai svarbiai sričiai trūkumas.

Galite kreiptis mūsų portale www.slfrontas .lt nurodytais kontaktais (skyriuje-contakt).

Giedrius Grabauskas

Socialistinio Liaudies fronto pirmininkas

SLF renginiai

SLF pirmininkas Giedrius Grabauskas

SLF pirmininkas Giedrius Grabauskas

Print Friendly, PDF & Email