Henrikas Juodiška: ,,Reikia ne tik dejuoti, bet imtis konkrečių veiksmų”

Vasario 22 dieną, mes grupė aktyvių piliečiu, kreipėmės į i Kauno  savivaldybę su prašymu imtis realių priemonių, sudaryti geresnes sąlygas  Kauno pakraštyje esančių Lampėdžių gyventojams.  Štai Lampėdžių biblioteka dirba tik tris dienas per savaitę. Naujų knygų neatvežama jau visus metus. Be to, į Lampėdžius jau kuris laikas  vyksta tik vienas autobusas, tai kelia daug problemų. O dar neseniai vykdavo du autobusai ir mikroautobusas, tada žmonės buvo patenkinti. Lauksime atsakymo iš savivaldybės, tikimės po kurio laiko ir išsamiai pabendrauti  su Kauno valdžios atstovais.

H. Juodiška

Tikrai džiugu, jog tvarkomi Kauno keliai, jų būklė labai pagerėjo.  Turime įvertinti-daugiau nei dešimt metų netvarkyti Kauno keliai pagaliau sutvarkyti. Bet dabar gal jau laikas būtų pasirūpinti  ne tik keliais, bet ir  žmonių interesais? Juk vykti iš Lampėdžių į Kauno centre esančias bibliotekas užima daug laiko (gaunasi valanda ir daugiau) ir brangiai kainuoja –tenka vykti su persėdimu (taigi nuvykti ir parvykti kainuoja net  4 eurus).

 Kauno centre susitelkę bibliotekos, centre puikus susisiekimas-čia vyksta daug  ir autobusų, ir troleibusų.  Bet kaip gyventi Kauno pakraščių gyventojams?  Juk ko gero nesikelsime į centrą? Turime teisę  oriai gyventi ir miesto pakraščiuose.

Neseniai buvo švenčiamas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo šimtmetis. Šventės gražios, prasmingos, tik vėlgi nuo švenčių  tenka grįžti  prie realybės. Kodėl mūsų šalyje naikinamos bibliotekos? Arba jos veikia vos kelias dienas per savaitę? Kodėl labai mažėja į miestų pakraščius vykstančių transporto priemonių? Ir kodėl socialinės pašalpos ir pensijos vienos iš mažiausių Europoje? Ar įmanoma pragyventi už 100-180 eurų per mėnesį?  Negi tik valdžios ponai nusipelnė gyventi geriau, gaudami po 2000-5000 eurų per mėnesį? Reikia socialinio teisingumo, kad tas teisingumas būtų atkurtas.

 Reali padėtis tokia, kad stabiliau gyvena net kaimynai –greta esančiuose kraštuose kaip Lenkija, Baltarusija, ką jau kalbėti apie kiek toliau esančią Čekiją, kurioje padėtis iš esmės skiriasi. Lenkijoje, Čekijoje, Baltarusijoje viskas daroma daugumos žmonių labui, o ne ponų grupelių labui, kaip pas mus. Ten normalios maisto produktų ir rūbų kainos. Ten negirdėti ir kvailų barbariškų šūkių -,,rusai puola“. Iš tokių šūkių juokiasi vis daugiau Lietuvos gyventojų.

Manau, jog Lietuvoje reikia žmonių aktyvumo, reikia ne tik dejuoti, bet imtis konkrečių veiksmų. Gerai, jog vis aktyviau veikia Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ir kai kurios kitos organizacijos, realiai ginančios žmonių teises. Tik atstačius tvarką Lietuvoje, atkūrus socialinį  teisingumą, mūsų šalis išliks. Lietuva be socialinio teisingumo-Lietuva be ateities.

Print Friendly, PDF & Email