Socialistinio Liaudies fronto pirmininko Giedriaus Grabausko paskutinis žodis politinio teismo proceso paskutiniame posėdyje-sausio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme

GERBIAMAS TEISME, GERBIAMI PROCESO DALYVIAI IR STEBĖTOJAI,

Esu teisiamas šiame teismo procese nuo 2017 m. balandžio mėnesio, tačiau byla  prasidėjo gerokai anksčiau. Savo kaltės nepripažįstu, nes kaltinimai nepagristi ir paremti daugiau prielaidomis, negu faktais. Esu nekaltas ir atmetu visus kaltinimus. Šis politinis persekiojimas-tai konkretus pavyzdys jog Lietuvoje formuojasi profašistinis režimas, galime sakyti atvirai-atgimsta fašizmas. Kaip žurnalistas, kaip istorikas, galiu pasakyti-Jei ir būsiu nuteistas, žinau jog prieš istorijos teismą  mano sąžinė švari. Pats politinis procesas tik nukreipia visuomenės dėmes nuo tikrų procesų-nuo tikro genocido vykdymo Lietuvoje-nuožmaus žmonių skurdinimo, masinių žmogaus teisių pažeidimų ir jų išvarymo į Vakarus (išvaryta jau  ne mažiau  pusantro milijono žmonių, o pagal naujausius duomenis, šis skaičius gali būti gerokai didesnis). Savo pareiga skaitau atskleisti korumpuotų klanų melą ir nusikaltimus, nes žmonės mulkinami, skurdinami ir išvaromi į Vakarus.

Nuo 2015 metu sausio buvo pradėta taip vadinama „antikonstitucinė byla“. Esu įsitikinęs, kad tai politinė byla, kurioje LR piliečiai persekiojami dėl savo įsitikinimų. Aš ir O. Titorenko bei Ž. Razminas kaltinami tam tikrų tekstų platinimu ar laikymu. Kratos vykdytos ir pas V.Lekstutį, J. Valiukėną, M. Bartašiūnaitę, R. Puodžiūną ir kai kuriuos kitus aktyvus piliečius. R. Puodžiūną, Tačiau iš principo nebuvo įvykdyta nieko, kas prieštarautų LR įstatymams ar demokratijos principams. Štai aš esu kaltinamas tuo, jog namuose laikiau penkis lapelius prieš euro įvedimą ir prieš NATO. Bet ar literatūros laikymas yra nusikaltimas?  Toks persekiojimas pažeidžia LR Konstitucijos 25 straipsnį, 29 straipsnį ir kai kuriuos kitus straipsnius. Ir svarbus klausimas-kokia Lietuvos žmonių pozicija dėl euro ? ir pozicija dėl NATO? Pagal vieną apklausą 90 procentų žmonių, pagal kitą apklausą 83 procentai teigia, jog euro įvedimas buvo klaidingas žingsnis ir būtent euro  įvedimas smarkiai  pakenkė žmonių ekonominei būklei. Taip pat daug Lietuvos žmonių nepritaria Lietuvos narystei NATO bloke. Stojimas į NATO neteisėtas, nes nebuvo referendumo.

Noriu pabrėžti jog šis persekiojimas nukreiptas ir prieš pažangias organizacijas –Socialistinį Liaudies frontą, sambūrį ,,Būkime vieningi“, judėjimą ,,Vytis“, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą, kurie nariai buvo kratomi, persekiojami.  Aišku galime dar džiaugtis-esame tik teisiami. O mūsų bendražygiai P. Šliužas, I.Krinickis, Ž. Šumskis, S. Rakauskienė buvo tiesiog nužudyti korumpuotų klanų užsakymu. Lietuvoje ilgą laiką klestėjo brutalios represijos prieš socialistus ir komunistus-nuteisti A. Paleckis, D. Raugalienė, J. Kuolelis, J. Jarmalavičius ir daug kitų patriotų. Tiesiog sufabrikuotos bylos-štai A.Paleckio politinė byla dėl nuomonės pareiškimo. Kita-tai sufabrikuota byla prieš Juozą Jermalavičių, jis buvo nuteistas dėl politinių  motyvų ir aštuonerius metus laikomas kalėjime, apie kokią laisvę kalbame? Tai įrodo, jog po 1990 metų Lietuvoje galvas pakėlė fašistiniai elementai, patriotai pūdomi kalėjimuose, persekiojami , kratomi, teisiami sufabrikuotose teismo procesuose.

Žvelgiant ko į bylos medžiagą, galiu pagristai teigti, jog šioje baudžiamojoje byloje esu nepagrįstai kaltinamas tuo, kad esą savo namuose laikiau dalykus, kuriuose  neva kurstoma neapykanta. Kalbos ekspertė B. Kurgonienė pripažino jog tai taikūs tekstai, tad galima daryti konkrečią išvadą–esu persekiojamas politiniais motyvais.

Kokios analogijos? Tai A. Dreifuso byla Pracūzijoje, ir ypač G. Dimitrovo byla Vokietijoje. Politinės bylos, kurios žlugo, nes buvo sufabrikuotos.

Politinės represijos mūsų krašte sustiprėjo po Ukrainos įvykių 2014 m. pradžioje. Po ten įvykusio kruvino perversmo padidėjo tarptautinė įtampa, o kai kuriuose kraštuose, tame tarpe ir Lietuvoje, padidėjo spaudimas kairiųjų antifašistinių jėgų atžvilgiu. Pasaulinėje praktikoje ne kartą įrodyta, kad visuomenė pamiršta sunkumus ir susivienija, kai iškila rimta grėsmė laisvei ir nusistovėjusioms vertybėms. Manau, kad šiuo metu Lietuvoje susiklostė kaip tik tokia situacija, kai negebėjimą išspręsti susidariusių socialinių ir ekonominių problemų bandoma pridengti išorės ir vidaus priešų grėsme. Ir būtent šioje byloje bandoma sudaryti įspūdį, kad surasti ir teisiami būtent tokie „priešai“, bandę pakenkti Lietuvos valstybei ar jos žmonėms. Tačiau mano giliu įsitikinimu tai tik „dūmų uždanga“, slepianti kur kas rimtesnes bėdas. Vienas iš šio politinio teismo proceso liudytojų Edvardas Satkevičius buvo teisus pasisakydamas apie tai, kas vyksta Lietuvoje nuo 1990 metų.

Mūsų šalyje palaipsniui įsigalėjo išnaudojimas, socialinė nelygybė, ekonominis ir psichologinis teroras. Docento E. Satkevičiaus minimas gyventojų išvarymą į Vakarus tai realus reiškinys. Žmonės bėga nuo skurdo, nuo neteisingumo. Ir iškyla klausimas – kas dėl to atsakingas? Teisiamieji? Ar kriminalizuoto elito grupuotės? Pagal rudens pradžioje paskelbtus duomenis Lietuva užėmė 81 vietą socialinės nelygybes lentelėje. Kur nuėjome? Ar tai pažanga? Manau, kad tai nepriimtina situacija, turint omeny Lietuvos ekonomikos augimą ir praėjus daugiau kaip 27-iems metams po nepriklausomybės atgavimo.

Ar gali būti pavyzdys Lietuvai į nuosmukio duobę krentančios Jungtinės Amerikos Valstijos? Šioje šalyje skurdo lygis jau pasiekė 28 procentus, plinta ir politiniai persekiojimai, atviri antisemitiniai ir rasistiniai išpuoliai. Aplamai ar galime gerbti tokią šalį, kuri organizavo masines žudynes įvairiose pasaulio kraštuose? Štai JAV pajėgos įsiveržė į Vietnamą ir ten surengė masines žudynes, nužudė keletą milijonų žmonių. Įsiveržė ir  į Iraką, nužudė apie pusantro milijono žmonių, neteisėtai suėmė šalies vadovą S. Huseiną ir jį pakorė po sufabrikuoto teismo procesą. Be to, JAV pajėgos įsiveržė į Libiją, sugriovė šią šalį, nužudė šalies vadovą M. Kadafį ir  vykdė masines žudynes visoje šalyje. JAV pajėgos bombardavo Jugoslaviją, ir nužudė virš dviejų tūkstančių žmonių, tame tarpe daug moterų ir vaikų, subombardavo ligonines ir vaikų darželius. Apie kokią demokratiją gali postringauti JAV lyderiai, būdami vaikų, moterų ir senelių žudikais? Logiška, jog tokie veikėjai priglaudė nacistinius nusikaltėlius iš Lietuvos-tokius kaip majorą A. Impulevičių, generolą P. Plechavičių ir daugelį kitų žudikų, Holokausto ir kitų nacistinių nusikaltimų aktyvių dalyvių. Būtent Amerikoje jie slapstėsi nuo teisingumo.

 Dar viena svarbi istorinė analogija-tuo metu, kai Lietuvoje ,,baltąjį terorą“ vykdė P.Plechavičius ir jo sėbrai,  JAV vyko taip vadinami ,,Palmerio reidai“ (1917-1920 m. vykdytos masinės represijos prieš komunistus, socialistus, anarchistus. Buvo įkalinta virš penkių tūkstančių žmonių, o kratos ir grasinimai buvo tiesiog masinis reiškinys). 1917 m. rugsėjo mėnesį suimta ir iš  Kauno kilusi žymi rašytoja anarchistė Ema Goldman. Kalėjime ji praleido du metus. Tada rašytoją paleido. Tačiau 1919 m. gruodžio mėnesį  E. Goldman vėl suimama ir ištremiama iš šalies. Daugiau nei 230 žmonių (didelė jų dalis buvo JAV piliečiai) įsodinti į  garlaivį ir nugabenti į Rusiją. Tokia tikra istorija, tokios ,,demokratijos rojaus“ grimasos.

Dėl to prisimindamas byloje pateikiamus tragikomiškus teiginius apie tai, jog neva pas mus rasti lapeliai trukdo pasirinkti gyvenamąją vietą NATO kareiviams, galiu pasakyti-taip, iš Lietuvos turi būti pašalinti amerikiečių kareiviai su tankais ir kita atributika, turi būti pašalinta ir vokiečių okupacinė armija. Nejaugi užmiršome kaip vokiečių okupantai pasižymėjo per Antrąjį pasaulinį karą, surengdami masines žudynes Lietuvoje? Būtent iš ten, iš Vokietijos  kyla tikros grėsmės Lietuvai. Kryžiuočiai kelis  šimtus metų niokojo Lietuvą, vykdė masines žudynes, padegimus. Jau XX amžiuje kryžiuočių palikuonys vokiečių okupantai niokojo Lietuvą per pirmąją ir antrąjį pasaulinius karus.  Dėl to vokiečius okupantus Lietuvoje gerbia tik išdavikai, tuo tarpu dauguma Lietuvos žmonių pasisako už vokiečių okupacinės armijos pašalinimą iš Lietuvos teritorijos. Kiekvieno patrioto pareiga reikalauti vokiečių okupantų pasitraukimo iš Lietuvos, burti grupes, kurios  imtusį priemonių  pašalinti vokiečių okupantus iš Lietuvos teritorijos.

Pavyzdys Lietuvai yra liaudies demokratijos šalys-tokios kaip Čekija, Slovėnija, Baltarusija, Urugvajus, Kuba ir kiti kairiųjų valdomi pasaulio kraštai. Čekijos vadovas M. Zemanas laikosi tvirtos demokratinės pozicijos, remia taikos iniciatyvas bendravime tarp Rytų ir Vakarų šalių.  Didžiuliai pokyčiai įvyko Kuboje po  1959 m. sausio mėnesį įvykusios socialistinės revoliucijos, ir Urugvajuje po 1990-2004 m. įvykusių didžiulių politinių  bei ekonominių –socialinių pokyčių, kuriuos galime įvardyti kaip pilietinę socialistinę revoliuciją. Šiose šalyse pažaboti dvarininkai ir korumpuoti politikai, atstatytas socialinis teisingumas, nubausti korumpuoti prokurorai.  F. Kastro konkrečiai įrodė, kad darbo žmonės gali griežtai pažaboti išnaudotojus ir atkurti tvarką šalyje.  Ir Urugvajaus lyderiai Ch. Muchika ir T. Vaskesas inicijavo esmines reformas, kurios padėjo pažaboti skurdą bei korupciją, griežtai nubausti korumpuotus politikus ir prokurorus, atimti iš turtuolių jų neteisėtai užvaldytą turtą.

 Lietuvoje daug žmonių nepatenkinti, ieško kaltų. Tačiau kai kam atrodo, kad jeigu nekalbėsime apie problemas, tai jų niekas ir nematys. Šitoje situacijoje kažkas turėjo tapti kaltas ir kalti buvo surasti. Bylos eiga buvo standartinė. Tačiau neužilgo pradėtos kurti galingos tyrimo grupės ir suplanuotos kratos vienuolikos Lietuvos piliečių būstuose bei po to sekusi šmeižto kampanija.

Susidaro įspūdis, kad prieš prasidedant kratoms buvo neva tikima, kad kratomųjų namuose bus rasti neginčijami įrodymai apie sąmokslą prieš valstybę ir galimai ruošiama gal net ginkluotą perversmą. Tai įrodo tas faktas, kokios pajėgos atvyko kratos daryti mano namuose. Ginkluoti pareigūnai apsupo namą ir tiesiogine to žodžio prasme šturmavo mano butą, neteisėtai išlaužė duris, kol aš bandžiau susisiekti su advokatu ir žurnalistais Tą pačią dieną pasirodė straipsniai spaudoje apie mano turimus butus ir neteisėtą nevą nusikalstamą veiklą, nors faktai buvo laužti iš piršto ir niekuo nepagrįsti. Įsisiūbavo šmeižto kampanija, kuri prasidėjo dar kratų išvakarėse ir tęsėsi kelis mėnesius. Kaltinimai skambėjo kelis kartus per diena per įvairius TV kanalus. Jie neatitiko jokių faktų, skambėjo tokie žodžiai, kaip „galimai“, „planavo“, „bandė“, „rengė“, ,,Kremliaus agentai“ ir kt. Buvo rodomos įvairių laikotarpių nuotraukos, senesni filmuoti laidų įrašai, taip sudarant įspūdį, kad „maištininkai“ nerimsta ir tęsia veiklą.  Ir apie šiuos kaltinimus sužinodavau iš trečiųjų asmenų, nes po kratos iš namų buvo išnešti mano ir žmonos telefonai, kompiuteriai, maršrutizatorius. Likome atskirti nuo pasaulio, mėnesį laiko negalėjome matyti TV laidų, kuriose buvau kaltinamas ir drabstomas purvais, nes kažkas nusprendė, kad man negalioja demokratinė teisė, ir nekaltumo prezumpcija mano atžvilgiu taip pat negalioja. Tik po trijų mėnesių pavyko atgauti ryšio priemones, kiti daiktai buvo dalimis gražinami ilgiau negu metų bėgyje. Ir po tiek pastangų aš kaltinamas, kad laikiau namuose 5 lapelius, kuriuos turi namuose ko gero daug piliečių.  Už ši „nusikaltimą“ ir dar daugelį kitų, kurie menamai arba galimai galėjo būti vykdomi ar tik planuojami, čia remiantis pasisakymais per TV.

Žvelgiant į įrodymų bazę matyti, jog tai visiškas kratinys. Kuo susiję proklamacijos prieš eurą ir nacistinio nusikaltėlio Jono Misiūno-Žalio velnio bei jo bendrininkų nuotraukos, kurios paimtos kratos metu ir pridėtos prie bylos medžiagos? Kuo susiję šios proklamacijos ir per kratą paimti nacistinių nusikaltėlių sąrašai, parengti nacistinių nusikaltimų tyrėjo J. Melamedo? Kas bendro tarp kaltinimų surinktos medžiagos apie veiklą, kurią vykdė J. Misiūnas, J. Vitkus, J. Žemaitis-Vytautas bei kiti nacistiniai nusikaltėliai?

Kaip teisme liudijo Martynas Burkauskas, tyrimo eigoje vyko nuožmus VSD darbuotojų spaudimas. Jis buvo kelis kartus sulaikytas, vežamas į VSD būstinę, jam daromas spaudimas. Be to, M. Burkauskas buvo iškviestas  ir pas prokurorę E. Mikalainienę tariamai  ,neformaliam pokalbiui“. Ko gero, suprantame, kas tai per  pokalbiai? Iš esmės visa ta yra grubūs įstatymų pažeidimai.

Kai vykdomi tokie piliečių persekiojimai, tuo pat metu dangstomas tikras teroras – tilto per Bražuolę sprogdinimas, J. Abromavičiaus nužudymas bei kiti nusikaltimai, kurių taip ir nesugebėta išaiškinti. Ką tai reiškia? Terorui žalia šviesa, o pilietinei veiklai dedami pančiai? Kodėl neištirti J. Zajančkausko, A. Petrusevičiaus, A.Tučkaus ir jų bendrų įvykdyti nusikaltimai? J. Zajančkauskas ir A.Petrusevicius organizavo ne tik  J. Abromavičiaus nužudymą (jis buvo  susprogdintas), bet planavo nužudyti ir ir profesorių L. Klumbį (jis buvo sunkiai sužeistas 1996 m. gruodį). Po to L.Klumbys patyrė didelių sveikatos problemų. Bet J. Zajančkausko ir A. Petrusevičiaus  įvykdyti nusikaltimai netiriami, kaip netiriami ir  R. Kaminsko, H. Daublio bei kitų panašių veikėjų nusikaltimai?

Kaip vertinti skandalingą padėtį-štai 2017 m. gruodžio 29 d. nuo atsakomybės išsukti S. Jankauskas, A. Vileita, V. Matulevičius ir kiti fašistai Lietuvos išdavikai, kurie 2014 m. gruodį nužudė kompozitorių  T. Dobrovolskį. Kitas pavyzdys- 2017 m. gruodžio 13 d.  žymusis fašistas M. Murza Šiauliuose surengė antisemitinį išpuolį. Leiskite paklausti- kur  teisėsaugos reidai, kur žymusis Jauniškis su ponu Vaišnoru? Matyt tie  banditai fašistai kaip Murza, Matulevičius, Vileita, Jankauskas ponams Jauniškiui ir Vaišnorui yra savi.  Taip sakant, savo gina savus…

 Tikrai ne tokios demokratijos siekėme, kovodami už laisvą Lietuvą 1990-1991.  Ir ramia sąžine bei drąsiai žvelgdamas žmonėms į akis galiu tai teigti, nes ir aš, ir drauge su manimi kaltinami žmonės buvome tomis dienomis prie seimo rūmų, prie TV bokšto, nesislėpėme už niekieno nugarų. Deja, tarp mano kaltintojų ir šmeižėjų yra ir tokių, kurie tų įvykių metu pralaukė nuošalėje ar net dirbo buvusios valdžios struktūrose. Bet papūtus laisvės vėjams giliai įkišo savo partinius bilietus, iššoko į pirmas gretas toliau dirba atsakinguose postuose.

Dabartinė padėtis Lietuvoje labai primena tuos laikus, kai mūsų kraštą valdė profašistinis Smetonos režimas. Štai kaip savo knygoje ,,Kova be atvangos“ aprašė nusikalstamus teisėsaugos veiksmus antifašistas Jonas Vildžiūnas:  ,,1927 m. lapkričio mėnesį Paraisčių kaimo laukuose tiesiog telkšojo vanduo. Nusiaviau sušlapusius batus, atsisėdau prie krosnies. Ir staiga įbėgo sesuo Ona, šaukdama-,,Pas Donatą, ..policija krato“. Pakėliau ranką prie krūtinės : užantyje buvo ,,Mūsų balsas“. Nėriau į kiemą, bet peržengęs priemenės slenkstį, susidūriau su policininkais Roku Nagevičium ir Juozu Šimkevičium. Pirkioje mane iškratė, žinoma rado ,,Mūsų balsą“, LKP laikraštį darbo žmonėms. Tą patį vakarą, mus keturis komjaunuolius-Alfonsą Vildžiūną, Donatą Vildžiūną, Petrą Jucį ir mane,-nuvežė į Kavarską. Kartu su mumis policija suėmė ir vaistininką Alfonsą Karosą kaimyniniame Devenių sodžiuje. Mes visi buvome jauni komjaunuoliai. 1927 m. žiemą ir pavasarį Lietuvos darbo žmonės į kruviną fašistinės valdžios susidorojimą su keturiais komunarais, į masinius komunistų ir komjaunuolių suėmimus, į konclagerių steigimus atsakė ne paniška baime, o dar didesniu susitelkimu apie Lietuvos komunistų partiją. Kovo mėnesį gimtajame Paraisčių kaime susibūrė net dvi komjaunimo kuopelės. Mes puolėme į patį pogrindinės kovos prieš  fašizmą sūkurį. Iš pirkios į pirkią ėmė sklisti spauda, atsišaukimai, revoliucinių švenčių išvakarėse visoje apylinkėje suplevėsuodavo raudonos vėliavos. Mus svaigino kovos romantika“.

Kitas liudijimas. Antanas Venclova savo knygoje ,,Jaunystės atradimai“ štai taip aprašė įvykius 1931 m. lapkričio mėnesį-žurnalo ,,Trečias frontas“ likvidavimą ir susidorojimą su darbo žmonių klubu ,,Viltis“ : ,,Štai beveik visas žurnalo numeris surinktas. Tačiau karinis cenzorius Vilutis grąžina jam nusiustą pluoštą skilčių išbraukytų nuo pradžios iki galo. Po poros dienų cenzorius pranešė kad jam ,,Trečio fronto“ medžiagos nebesiustume-jis jos vien nepraleis. Tai buvo žinoma žurnalo likvidavimas, tik be oficialaus teisinio apiforminimo. Žurnalas, į kurį dėjome tiek vilčių, buvo pasmaugtas. Panašus likimas laukė ir ,,Vilties“ klubo. Į jį įsiveržė smetoninė žvalgyba. Ji išgrobė biblioteką, nudraskė sieninį laikraštį, susirinko net gaidas ir dainų tekstus. Buvo areštuota klubo vadovybė-Mozelis, Tarabilda, Stepas Žukas, Morkūnas, Drazdauskas“.

Tuomet persekioti ir kiti patriotai antifašistai. Nuo 1929 m. kratos pastoviai vykdytos pas literatą Vytautą Montvilą, jis kelis kartus buvo ir suimtas. O nuo 1935 m. vasario mėnesio pusantrų metų gyveno tremtyje Marijampolės rajone. Aršiai persekioti ir kiti patriotai-Kostas Korsakas, Liudas Adomauskas, Icikas Meskupas, Michalina Meškauskienė bei kiti jų bendražygiai.

Šiuo metu Lietuvoje valdžios veikėjų tarpe veikia fašistiniai elementai. Be to, atvirai veikia ir įvairios fašistų bendrijos, tokios kaip „Skydas”. Jie platina tekstus – „pažadink Hitlerį savyje“. Jie atvirai ir agresyviai pasisako prieš kitataučius, kitatikius, kitos odos spalvos piliečius. Ar buvo kratomi ir teisiami šitie fašistai? Deja, jų veikla valdžios struktūroms atrodo visai priimtina. Lietuvoje atvirai veikia ir ,,Žalio Velnio brolija“ bei kiti fašistiniai klanai. Ir jie neliečiami, savi gina savus.

AŠ KALTINU

Kaltinu bylos fabrikavimu Saugumo departamento pavaduotoją R. Vaišnorą. Jo pateikta VSD pažyma „Dėl informacijos pateikimo“ (pateikta 2015-02-25) yra tipiškas kryptingos propagandos produktas. Joje nėra tikrų faktų apie nusikaltimus, vien tik propaganda. Pilna teiginių: „hibridinis karas”, „separatistinės idėjos”, „prorusiški veikėjai”, „pavojingi asmenys” ir panašiai. Ir greta minimos įvairios pavardės, tame tarpe mano pavardė.  Po šios pažymos pateikimo greitu laiku buvo pradėta planuoti kratas. Tai įrodo, kad R. Vaišnoro pateikta pažyma davė eigą aktyviems tyrimo veiksmams, nors buvo paremta tik prielaidomis, bet ne faktais. Būtent tokie kaip R. Vaišnoras ir jo sėbrai padarė didžiulę žalą Lietuvai, jie kūrė ne VSD tikrąja to žodžio prasme, jie kūrė fašistinę žvalgybą.

Kaltinu bylos fabrikavimu prokurorą V. Radišauską. Šis prokuroras vykdė tyrimą nepaisydamas, jog nebuvo tikrų faktų apie nusikaltimų vykdymą. Ir neatsižvelgęs į tai perdavė bylą Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Kaltinu bylos fabrikavimu ir viešu šmeižto skleidimu prokurorą S. Minkevičių. Jis po kratų viešai šmeižė ir žemino piliečius, pas kuriuos buvo vykdytos kratos, nepaisydamas nekaltumo prezumpcijos įstatymu. Deja, jo teiginiai nepasitvirtino.

Kaltinu Klaipėdos kriminalinės policijos II skyriaus viršininką D. Bieliūną prisidėjus prie bylos fabrikavimo ir organizavus neteisėtą TV bei interneto ryšį užtikrinančio techninio bloko pagrobimą iš mano gyvenamojo būsto Kaune. Jo pateikti dokumentai propagandiniai,  klaidinantys kitus pareigūnus.

Kaltinu fašistinius politikus A. Anušauską, L. Kasčiūną, R. Juknevičienę, žinomą propagandistą N. Maliukevičių, vokiečių okupantams tarnaujantį žurnalistą A. Tapiną ir kitus asmenis vykdžius ilgalaikę masinę šmeižto kampaniją, nukreiptą prieš asmenis, pas kuriuos vykdytos kratos.  Tokie veikėjai – Anušauskai, Kasčiūnai, Tapinai pasižymi grėsminga veikla. Jie kursto neapykantą prieš kairiuosius, prieš žydus, rusus. Kaip ir jų draugai iš  Ukrainos- Avakovas, Jarošas ir kiti  Ukrainos fašistai. Būtent Anušauskas, Juknevičienė ir kai kurie jų bendrai  inicijavo paminklų fašistiniams  nusikaltėliams statybą- tokiems fašistams kaip Jonui Žemaičiui- Vytautui, Jonui Noreikai-generolui Vėtrai, Juozui Krikštaponiui, Antanui Slučkai-Šarūnui, Jonui Misiūnui-Žaliam Velniui ir kitiems. Apie kokia laisvę dar kalbama ? Kai atvirai garbinami tokie kaip A. Slučka- Šarūnas–žudikas, Lietuvos išdavikas, kuris vykdė masines vaikų, moterų, senelių žudynes.

Aš už Lietuvos išlikimą ir taiką

Lietuvoje klestinti rusofobija tiesiog patologiška. Ji kenkia Lietuvai. Kaip žurnalistas pastaruoju metu daugiau rengiu straipsnius ir kita informacine medžiaga rusų kalba, neseniai išleista ir knyga rusų kalba, esu vienas iš šios knygos autorių. Bendravimas su kaimynais būtinas. Tie, kurie vykdo rusofobijos plėtrą, tai Lietuvos  žlugdytojai, tai išdavikai.  O mums, daugumai piliečių,  reikia taikos ir tautų draugystės. Juk Rusija tiesią tvirtą proletarišką ranką, ir ne kartą padėdavo Lietuvai, gražino Vilniaus kraštą, išvadavo Lietuvą iš fašistinių okupantų ir įvykdė daug kitų geranoriškų žingsnių.

Pasisakau už Lietuvos išlikimą, už taikią ir stabilią Lietuvą. Mano giliu įsitikinimu – Lietuva tai ne tik teritorija, kurią reikia ginti ir saugoti, bet ir žmonės, kurie yra šios šalies piliečiai, kuriuos taip pat reikia ginti ir saugoti. Pasisakau prieš Lietuvoje klestintį išnaudojimą, akis badančią socialinę nelygybę, monopolinio kapitalo diktatą. Lietuvoje siauros, bet įtakingos grupės vykdo ekonominį ir psichologinį terorą prieš didelę dalį šalies piliečių, klesti jų sąskaita. Pasisakau prieš Lietuvoje įvestą nacistinių nusikaltėlių kultą-žudikų J.Žemaičio-Vytauto, J. Vitkaus-Kazimieraičio, J. Misiūno- Žalio Velnio ir kitų Lietuvos išdavikų garbinimą.  Ekspertas L. Laužikas teigia, kad neva dauguma šalies gyventojų labai patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Bet tai melas, tai įrodo socialinės apklausos ir socialinės akcijos, kuriose badaujantys varguoliai maitinami sriuba, piliečiai skatinami aukoti maisto fondui, TV laidose renkami pinigai skurstantiems vaikams ir daugiavaikėms šeimoms. Lietuvą žlugdo tokia triada – korumpuoti politikai ir pareigūnai, oligarchų klasė ir šalių jų veikiančios šešėlinės grupuotės.

Kreipiuosi į teismą ir prašau mane išteisinti. Esu nekaltas, veikiau kaip žurnalistas, kaip vienas iš Socialistinio Liaudies fronto lyderių. Veikiau taikiomis priemonėmis ir siekdamas atkreipti dėmesį į susidariusias problemas, o ne jas sukurdamas.

Laikas atsakyti į klausimą, kas organizuoja mano persekiojimus? Mano persekiojimus organizuoja Lietuvos išdavikai, tai fašistiniai elementai, tai rusofobai ir antisemitai. Tai tokie asmenys, kurie dangsto Holokausto nusikaltimus Lietuvoje ir gretimuose kraštuose, kurie dangsto kitus fašistinius nusikaltimus, kurie rėmė kruviną perversmą Ukrainoje 2014 m. pradžioje, kurie pasisako už Lietuvos okupaciją (remia neteisėtą vokiečių ir  amerikiečių okupacinės armijos įvedimą į Lietuvą), kurie kursto rusofobiją, kurie aktyviai palaiko Lietuvos gyventojų išvarymą į Vakarus.

Ginu savo idėjas, savo socialistines pažiūras, ginu žodžio laisvę. Kairiųjų persekiojimai Lietuvoje, prieš juos nukreiptas šmeižtas, įžeidžia mane, kaip socialistą, kaip komunistą. Pasisakau už socialinio teisingumo atstatymą Lietuvos valstybėje. Pasisakau už europinės demokratijos teisę ir Lietuvą kaip neutralią šalį, kaip taikos zoną. Lietuvoje nebus stabilumo ir socialinės darnos, kol nebus nutraukti itin brangiai kainuojantys ir neskaidrūs ginkluotės pirkimai. Tai Lietuvos biudžeto eikvojimas ir žmonių skurdinimas. Būtinas nusiginklavimas ir armijos atsisakymas.  Karinei sferai kasmet skiriamus pusantro milijardo eurų reikia skirti Lietuvos žmonių gerovei atkurti-socialinei sferai, kultūros ir švietimo sričiai. Manau, kad daugelį dalykų galima išspręsti politiniais metodais, o ne grasinimais ir kaltinimais.

Dabar Lietuvoje yra daugybė reiškinių, kurie įrodo, jog LR Konstitucija paminama. Nei kratos ir grasinimai, nei teismai, nei nužudymai nesustabdys pažangos. Istorijos ratas sukasi ir kenčia tie, kurie nepaiso istorijos pamokų. Istorijos ratas sukasi link socialistinės Europos sukūrimo. O bylų fabrikuotojai anksčiau ar vėliau žlunga. Faktų negalima pakeisti – juos galima iškraipyti, slėpti, arba suvokti ir nekartoti klaidų. Mūsų pilietinė pareiga siekti konstitucinės tvarkos atstatymo.

Giedrius Grabauskas

Žurnalistas,

Socialistinio Liaudies fronto pirmininkas

Print Friendly, PDF & Email