Kur veda tokie ,,sąjūdžiai“?

 Mes, protesto ir bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros  nevyriausybinės visuomeninės organizacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovai-šios organizacijos vadovas Donatas Šulcas ir aktyvus narys Žilvinas Razminas, sužinoję, kad Raudondvaryje (Kauno raj.) 2017-12-09 vyks naujo Sąjūdžio steigiamasis susirinkimas, metę kitus, tikrai neatidėliotinus ir labiausiai reikalingus atlikti darbus, būdami savo kailiu ir kūnais patyrę valstybės valdžios ir valdžios institucijų vykdomus antidemokratinius veiksmus (užsakomuosius persekiojimus, prievartą, turto nacionalizaciją, neteisybę ir t.t.) panorome pažvelgti kas vyksta ir galbūt tapti naujojo Sąjūdžio nariais.

 

Važiuodami į Kauną, džiaugėmės ir aptarinėjome – va atsirado vis dėl to žmonės, išdrįso pasipriešinti neteisybei, ir   kaip ir prieš 30 metų suteiks žmonėms viltį turėti savo Lietuvos valstybę, padės ir mums suvaldyti ne tik prieš mus, tačiau ir prieš daugelį Lietuvos žmonių vykdomą antidemokratišką politiką.

Nuvykom, susiradom salę, vieni iš pirmųjų užsiregistravome svečių sąrašuose, ir vos tik atsisėdę, supratome, ….kad mes esame nepageidaujami, esame ne urėdai ar eiguliai, šiaip tokie atvykę Lietuvos piliečiai.

Pirmiausia, vienas iš nekrentančių į akis pilkų žmogeliukų, slapta, tiesiog iš po skverno, mobiliuoju telefonu, mus nufotografavo, ir net ne vieną kartą. Norėdamas parodyti, jog esu tikrai ne iš teroristinės organizacijos, prisisegiau prie krūtinės, tikrai matomoje vietoje, Žmogaus teisių organizacijos pažymėjimą, patvirtinantį, jog tikrai esu ne šnipas ar kažkoks perėjūnas, o Lietuvos Žmogaus teisių organizacijos narys.

Na prasidėjo tas Sąjūdžio steigiamasis susirinkimas – Tautiška Giesmė, organizatorių pristatymas, gerb. vyskupo Kaunecko pasveikinimas ir palaiminimas, ir toliau kaip tikrame nomenklatūrininkų suvažiavime – kuriame naują Lietuvos Sąjūdį tik su viena ir pačia didžiausia problema: – Lietuvos miškai ir įvardijamų urėdų atleidimas iš pareigų. Tiesa, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vienas iš organizatorių Rimantas Braziulis, paaiškinęs, jog paruoštą kalbą paliko namuose, vartydamas šūsnį popierių, bandė  aktualizuoti tikrai didelę Lietuvos problemą dėl labai smarkiai naikinamų miškų bei Seimo naujai priimto antikonstitucinio įstatymo, išvaikant iš darbo urėdijose visus dirbančiuosius ir įkuriant vieną centralizuotą, tik Vyriausybės įtakoje sudarytą, save kontroliuojančią ir visus darbus vykdančią įmonę.

Tačiau kovingai pradėjęs kalbą apie naikinamus Lietuvos miškus, p. R. Braziulis kalbą pabaigė su nuolankiu pasiūlymu kreiptis į vyriausybę ir įstatymo leidėją dėl dalies naujo įstatymo pakeitimo, bei pasiūlymo vieningai, visos Lietuvos žmonėms dalyvauti Sąjūdyje „Už Lietuvos miškus“ veikloje.

Nors aiškiai surežisuotame  suvažiavime akivaizdžiai buvo jaučiamas kvapelis – po naujai kuriamo Sąjūdžio vėliava paslėpti klanų ir suinteresuotų asmenų kovas dėl įtakos zonų naikinant Lietuvos miškus; asmenų, šiandien užimančių aukščiausiąsias pareigas urėdijų valdžioje, pasipriešinimą galimai reorganizacijai, labai patiko svečio iš Estijos Respublikos Indrek Vainu pranešimas apie miškų dalinį sunaikinimą, eilinių eigulių darbo vietų visišką sunaikinimą (liko nepaminėta, arba mano praleista apie urėdų darbo vietas). Svečias labai įtaigiai, pasiremdamas dokumentine medžiaga, pateikdamas faktus išaiškino, kas galbūt laukia ir mūsų, kardinaliai pertvarkant mūsų šalies miškų ūkį.

Nors svečias iš Estijos ir išaiškino, kad dėl Estijos miškų išsaugojimo yra įtraukta visuomenė, paprasti žmonės, pasidalinta bendromis išeities iš susidariusios situacijos būdais, tačiau, mano nuomone, naujai kuriamo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo organizatoriai, manytina nusprendę, jog tik dalies, naujai priimto Seimo įstatymo pakeitimas, išgelbės Lietuvą; tik dėl vienos miškų naikinimo problemos (tiksliau dėl urėdijų centralizavimo) šiandien reikia kurti Sąjūdį, ir po Sąjūdžio vėliava spręsti dalies naujai priimto įstatymo pakeitimą. Nors sėdėdamas salėje tikrai klausiausi labai įdėmiai, tačiau neišgirdau kokių įstatymų pataisų esmės reikalaujama, kaip konkrečiai ir motyvuotai siūloma pakeisti ginčijamos dalies dispoziciją.

Taigi, susigundęs ir pabuvojęs naujai kuriamame Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime,   supratau, savo akimis pamačiau, jog mes, paprasti žmonės, dirbantys ir bedarbiai, pensininkai ir studijuojantys, esame tiesiog mulkinami ir priešinami, įvairūs nomenklatūriniai veikėjai galimai nepasidalindami įtakos zonų, iškeldami savo vieną dalinę problemą aukščiau už visų, po Sąjūdžio vėliava, skaldo ir naikina mus, tyčia nukreipia mus nuo tikrų problemų. Susidarė įspūdis jog mus po naujai kuriamo Sąjūdžio vėliava mokins atskirti pelus nuo grūdų, bandys  ,,mokinti“ išspręsti pačią ,,didžiausią“ problemą.

Taigi, nusivyliau, supratau, jog tam tikri veikėjai (politiniai spekuliantai) eilinį kartą norintys mus apgauti, vėl mojuoja Sąjūdžio vėliava.

  Donatas Šulcas

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas

Print Friendly, PDF & Email