Ar verta didžiuotis?

2015 m kovo 17 d. laikraštyje ,,Anykšta” (nr.  22)  straipsnyje ,,Černovyznos fejerverkas” rašoma, kad šiandien sukanka 70 metų, kai netolį Deveikių buvusiama Černovyznos kaime Lietuvos partizanai, vadovaujami Vinco Kaulinio-Miškinio, surengė pasalą ir nukovė 9 Vyžuonų būrio stribus ir 3 sovietinės  administracijos aktyvistus.

Liaudies gynėjai ir administracijos atstovai buvo eiliniai Lietuvos piliečiai. Ir kažin ar jie nebuvo užpulti iš pasalų, ir ar jie buvo ginkluoti. O rašantys tokį straipsnį greičiausiai džiaugiasi ir didžiuojasi.

Galima manyti kad sunkiausias LKP vadovo gyvenimo laikotarpis vis del to buvo pokaris. Nes jam, kaip ir daugeliui kitų Lietuvos žmonių, karas iš tikrujų nesibaigė išvijus vokiečius. Apie tai kalba eilutės iš LKP CK VII plenumo, vykusio 1945 m. rugpjūčio mėnesį, stenogramos:  ,,Balandį nužudyta 253 žmonės, sužeista 51, išvesta į mišką 65 žmonės. Gegužę nužudyta  344 žmonės, sužeista 56, išvesta į mišką 90 žmonių. Liepą nužudyta 244 žmonės, sužeista 49, išvesta į mišką 78 žmonės (knyga ,,Antano Sniečkaus fenomenas” ). Tikrai baisūs skaičiai, bet rašantys tokiomis temomis-džiaukitės ir didžiuokitės.

Greičiausiai didžiuojatės ir kai norimas ,,Respublikos” paskelbti nacionaline vertybe Antanas Starkus-Montė su kitais banditais įmetė miną į Šimonių kultūros namus (žuvo 17 tuo metu šokiuose buvusių jaunuolių,  13 sunkiai sužeisti). Rašytojas Antanas Drilinga asmeniškai matė kaip į Šimonių kapines buvo lydima virtinė pušinių karstų ir aprašė tai savo knygoje ,,Žmonės prie vieškelio“: ,,Raudojo motinos kruvinom ašarom ir rovėsi plaukus, netekusios mylimų vaikų, raudojo visi kas ėjo paskui karstus, prakeikdami tuos, kurie pakėlė ranką prieš gyvenimą, prieš jaunystę“. Tai buvo banditai Juozas Lapienis, Vytautas Lapienis, Albinas Pajarskas ir gaujos vadas Antanas Starkus.

Džiaugiatės ir tuo, kai vadovaujant Troškūnų seniūnijos atstovams ir kultūros namų direktorei,  kelia vėliavą vasario 16-ają žmogus slapyvardžiu  ,,Bėda”, net nepaklausdami ar ,,Bėda“ nedalyvavo pokaryje žudant nekaltus žmones. Kaip žinoma, ,,Bėda“ buvo teistas ne tik 25 metams įkalinimo, bet ir  5 metams tremties. Už tokį teistumą buvo taikoma mirties bausmė, bet 1947 metais mirties bausmė Tarybų Sąjungoje laikinai panaikinta. Negi Troškūnų seniūnijoje nėra garbės nusipelniusių žmonių?

Džiaugiatės,  jog išgarbinti A. Starkus -Montė ir A. Slučka –Šarūnas, džiaugiatės jų paminklais ir jiems rengiamais minėjimais. O juk Montė ir Šarūnas  surengė daug kruvinų išpuolių, jų aukomis tapo daugybė žmonių.

Džiaukitės ir didžiuokitės meluodami, šmeiždami, klastodami istoriją ir faktus. Šių žodžių  patvirtinimui 2015  m. kovo 24 d. ,,Anykštoje“ paskelbtas straipsnis ,,Gyvenęs ir miręs laisvu“. (autorius Romualdas Guobis). Jame rašoma : ,,Sekmadienį Utenos rajono Papiškių kaime minėtos paskutiniojo partizano Antano Kraujelio-Siaubūno  50-osios žūties metinės. Plazdėjo trispalvės, prisimintas šlovingas partizaninis judėjimas, skelbta būtinybė ir šiais laikais aukotis dėl tėvynės ir teisingumo“. Toliau dar rašoma, kad skambėjo dainos, Lietuvos kariuomenės orkestro griežiami maršai, V. Landsbergis savo kalboje A.Kraujelį sulygino su legenda.

Yra ir kita šio legendos-bandito A. Kraujelio veiklos pusė. Buvęs LR Valstybės saugumo departamento direktorius Jurgis Jurgelis viename interviu sake, kad  A. Kraujelis per savo partizanavimo  laikotarpį nužudė vienuoliką žmonių. Ir šitais A.Kraujelio nuopelnais džiaugiamės ir didžiuojamės?

Kad Lietuvoje pokario laikais  taip vadinami ,,didvyriai” nužudė 25 tūkstančius 108 žmones, tai tikri faktai. Tame  tarpe savo ,,indėlį” įnešė ir banditas A.Kraujelis. Dar ženklesni A.Slučkos, A.Starkaus ir kitų panašių veikėjų ,,indėliai”.

Kyla klausimas, ar tokių straipsnių spausdinimas, garbinant žmonių žudymą, nesupriešina Lietuvos žmonių?

Algirdas Janyšius

Socialistinio Liaudies fronto

Anykščių skyriaus pirmininkas