Buvusio SLF pirmininko pasisakymas suvažiavimo metu

Iš visos Lietuvos susirinkę suvažiavimo delegatai šiltai šnekučiuodami pradėjo užplanuotą renginį. Tiesa, ne visais momentais buvo šilta aplinka, nes prieš pat suvažiavimo pradžią vienas SLF narys agresyviai ir negražiai kalbėjo SLF vadovybės atžvilgiu, ir vienu metu vos nepaleido kumščių į darbą. Kilus tokiam incidentui buvo iškviesta apsauga po ko emocingas žmogus buvo iš konferencijų salės pašalintas. Prasidėjus renginiui gerbiamas Karlis Bilans (jau gana seniai jis nebėra SLF narys) iš  tos pačios komandos, kurioje yra ir emocingas žmogus, perskaitė draugo Michailo Bugakovo kreipimąsi į suvažiavimą, išklausė kai kurias replikas iš salės, išklausė SLF pirmininko pasisakymą ir pasišalino.

SLF pirmininkas pasakė tai:

– Žinote, ilgai nenorėjau to kelti į viešumą, bet jau dabar nėra kaip tylėti ir reikia sudėlioti taškus. Perdėtų emocijų aš neturiu, tiesiog noriu užbaigti tai ko ėmiausi – organizacijos krizės suvaldymo ir iš to išplaukiančią persitvarkymo procedūrą. Pakalbame iš esmės kaip to dar nedarėme. Žmonės daugmaž informuoti, jog vyksta vidinė kova, bet detalių žino nedaug. Taigi chronologiškai pradedame nuo pradžių. Kai Algirdas Paleckis paliko SLF pirmininko postą tuo metu daug kas manė, jog organizacija išnyks, o jo pavaduotojas Karlis Bilans, kuris save pateikia tikru kairiuoju komunistu galėjo partijos valdymą perimti į savo rankas ir gelbėti partiją, bet to nepadarė, nes gavo finansavimą kitame projekte, taip sakant yra pinigų ir gyvenimas kuriam laikui pagerėjo. Gerbiamas Karlis net pasišalino iš partijos gretų ir baigiantis 2014 metams jau nebuvo SLF narys. Įstoti vėl į SLF gretas prašymą padavė 2016 gegužės mėnesį prieš pat paskutinį suvažiavimą Vilniuje, deja ryšium su persitvarkymo procedūra Teisingumo ministerija, kuri mus kuruoja, neatnaujina mūsų partinių sąrašų ir formaliai Karlis Bilans nėra SLF narys. Nustebino mane dar ir tai, jog būdamas Algirdo Paleckio pavaduotojas ir tariamai prezidiumo narys, pradėjus man tvarkyti dokumentus su Teisingumo ministerija, pasirodė, jog jis nebuvo registre kaip prezidiumo narys. Dar viena šešėlinio valdymo apraiška. Na bet tuo metu atrodė viskas gerai, nes dalyvavome kartu įvairiuose renginiuose, kuriuose jis daug fotografavo ir filmavo, lankydavomės pas jį žmogaus teisių gynimo centre, kuriame kelis kartus filmavomės kalbėdami įvairiomis temomis ir tikėjomės, jog bus vedamas kažkoks video blogas internete, nes tam reikalinga įranga kaip supratome buvo.

 Deja tos medžiagos nei gavome patys, nei matėme kažkur ją patalpintą ir į suvažiavime užduotą Henriko Juodiškos klausimą kur nukeliavo visa ši filmuota ir fotografuota medžiaga Karlis neatsakė. Tiesa, gal kažkas žino kieno teises jo vadovaujamas žmogaus teisių centras yra apgynęs, nes iki mūsų tokia informacija neateina. 2015 ir 2016 metais pats asmeniškai aktyviai agitavau ir rinkau 1 % nuo mokesčių, kad SLF kažkiek turėtų lėšų būtinoms išlaidoms – interneto svetainės palaikymui, SLF žinių spausdinimui, konferencijų salės nuomai ir kt. Tuo pačiu 2% ir Karlio Bilans nurodytai VŠĮ, bet apie tas lėšas nei sykio negirdėjau. Mes u Giedriumi Grabausku norėdami sustiprinti SLF, kurioje yra jaunimo trūkumas sužinojome apie idėjinį jaunuolį Kristoferį, įkalbinome jį stoti į partiją ir atvedėme jį pas Karlį ir po kažkurio laiko su juo tapo neįmanoma bendrauti, nes jis save laiko tikru kairiuoju, o kiti nieko neišmano apie socializmą. Pats asmeniškai tai pergyvenčiau, bet kada pilasi atviri įžeidinėjimai nepateikus jokių įrodymų tada darbas kartu komandoje tampa neįmanomas. Tas pats nutiko ir su Jonu Kovalskiu, tik jis Karlio centre dar turėjo etatą. Jonas pasistūmėjo dar toliau pradėjęs kaltinti A. Paleckį partijos griovimu, kairiojo judėjimo Lietuvoje griovimu, o po to kai Giedrius Grabauskas ir aš pasisakėme prieš tokius kaltinimus, tapome jo agresijos ir negražių kalbų taikiniais (pateikiu facebook išrašus). Jeigu būtume mažiau tolerantiški ir tokie agresyvus kaip jų susiformavusi komanda pagal SLF statuto 3.6.1.1 ir 3.6.1.2 straipsnius privalėtume Joną šalinti iš SLF už statuto pažeidimus, bet šių metų gegužės pabaigoje jis išėjo savo noru.

 Einant toliau, daug sykių teko girdėti, jog Karlis buvo Turkijoje, Graikijoje, Rusijoje ir kitose konferencijose kur kalbėjo SLF organizacijos vardu mums to nežinant, neturėdamas tam jokių įgaliojimų. Kadangi neturėjome konkrečių įrodymų, tai šio klausimo ir nekėlėme, kol 2017 metų sausio 23 – 24 dienomis Briuselyje vykusios Europos komunistų ir kitų kairiųjų politinių jėgų konferencijos metu mūsų narys ir delegatas Alfredas Kerikas savo akimis ir ausimis matė, ir girdėjo kaip Kristoferis su Karliu teigė, jog Lietuvoje jie yra vieninteliai tikrieji kairieji, o kiti SLF vadovybėje yra neišmanėliai ir oportunistai. 2016 metais birželio mėnesį suvažiavimo metu buvo išrinkta valdyba iš 7 žmonių. Ne už ilgo iš valdybos pasišalino Rafaelis Muksinovas. Kaip bebūtų gaila dėl senos pažinties, ar dėl ideologinių sumetimų, ar dar dėl kažkokių priežasčių Michailas Bugakovas prisijungė prie Karlio komandos. Valdybos balsai pasiskirstė 3 ant 3 ir valdyba tapo neveiksni, nes bet kokio balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai. Paskutinis visai nesenas įvykis kai minėti Karlio komandos asmenys susirinkę pas jį trise, neturėdami kvorumo, kažką nusprendė ir tai patalpino į SLF interneto puslapį kadangi jį administravo Michailas. Tai akivaizdus taisyklių pažeidimas. Taigi yra vidinis nesutarimas, kurį išspręsti įmanoma tik išsirinkus naują valdybą ir komandą, kuri tarpusavyje sutars ir veiks kartu. Pagal 2016 metų gruodžio 5 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį SLF partijai buvo leista persitvarkyti į asociaciją (teismo nutartis prikabinta prie straipsnio). Teismo nutartis priimta praėjus pusei metų ir vienai dienai nuo paskutinio 2016 metų birželio 4 dienos suvažiavimo. Taip sutapo, jog pagal LR civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalį „Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino“. Todėl norint persitvarkyti būtinai reikėjo sušaukti naują suvažiavimą kas ir buvo padaryta. Suvažiavimo metu delegatai iš visos Lietuvos prabalsavo už naują komandą, kurioje bus jauni ir veiklūs žmonės save vienaip ar kitaip parodę konkrečioje veikloje. Keli iš jų labai aktyviai  padėjo A. Paleckiui paskutiniuose rinkimuose į Seimą ir jeigu ne tam tikros konservatorių kandidato gudrybės rinkimų maratono finiše, Algirdas būtų laimėjęs. Manau jie sugebės atstatyti Vilniaus skyrių, kuris šiuo metu gerokai pabiręs. Taip pat jau numatytas bendradarbiavimas su mums artimomis politinėmis jėgomis. Darbas tęsiasi.

Pabaigai norėjau pridurti, jog nepaisant nieko naujai išrinkta valdyba yra atvira ir pasiryžusi dirbti ir bendradarbiauti su visais kalboje minėtais žmonėmis, jeigu jie nesieks organizacijos skaldymo ir panaikinimo apie ką jie visada kalbėjo, laikysis statuto ir jame numatytų taisyklių.

Edikas Jagelavičius